Šalies kino teatruose dokumentinė apybraiža „Pokalbininkė ir profesorius“ pasirodys gegužės 2 dieną.
Tikisi atskleisti V. Landsbergio gyvenimo patirtis
Žurnalistės D. Žeimytės-Bilienės sukurtame dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, ko gero, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.
Tai bandymas per atvirą, gilų, netikėtais kampais plėtojamą pokalbį atskleisti profesoriaus V. Landsbergio vertybes, pasaulėžiūrą, gyvenimo patirtis bei reakcijas į šalies praeities ir dabarties įvykius, rašoma pranešime spaudai.
„Tai filmas apie žmogų, apie kurį nuomonę turi visi, bet pažįsta – tik nedaugelis. Norėjau profesorių išgirsti, ne tik apie jį kalbėti. Atrasti žmogų, kuris jaučia, mąsto, abejoja ir tiki“, – sako filmo režisierė D. Žeimytė-Bilienė.
Ji nebijo pripažinti, kad filmo kūrimas tapo ne tik kūrybos, bet ir asmeninio bendravimo iššūkiu. „Pokalbio žanras leidžia atskleisti netikėtas ir nematytas V. Landsbergio asmenybės puses“, – įsitikinusi filmo autorė. Pasak jos, tai buvęs dviejų kartų pokalbis, kviečiantis susimąstyti ir pergalvoti savo įsitikinimus.
Dokumentinė apybraiža „Pokalbininkė ir profesorius“ išsiskiria savo forma – neformaliame, bet prasmingame pokalbyje žurnalistė ne tik klausia, bet ir pati ieško atsakymų. Tokiame pokalbyje išryškėja politiniuose kontekstuose nepastebėtos V. Landsbergio asmenybės spalvos.
Filmo autorė pasakoja, kad mintis įamžinti pokalbius su V. Landsbergiu gimė dar prieš 2022-ųjų vasario 16 dieną.
„Nusprendžiau, kad reikia užfiksuoti profesoriaus pasirodymą Signatarų namų balkone. Tomis dienomis visuomenėje jautėsi didžiulė įtampa – vyko protestai, maršai, prie Seimo rūmų girdėjosi švilpimai, o kai kurios visuomenės grupės ragino susigrąžinti Signatarų namų balkoną, kurį esą okupavęs Landsbergis.
Netgi iš Saugumo departamento girdėjosi kalbų apie būsimus neramumus. Visa tai man pasirodė reikšminga“, – sako D. Žeimytė-Bilienė ir priduria, kad jai buvo svarbu parodyti ne minios emocijas, o kontrastą tarp to, kas vyksta prie Signatarų namų, ir kaip ramiai savo namuose profesorius ruošiasi kalbai.
Neilgai trukus po Vasario 16-sios Ukrainoje prasidėjo antrasis karo etapas. Filmo autorė sako, kad tuomet dar aiškiau pasimatė, kaip pasikeitė visuomenė, kaip transformavosi žmonių požiūriai ir vertybės.
Filmo kūrėja teigia, kad būtent todėl tų metų Vasario 16-oji tapo tarsi filmo atspirties tašku. Ji neabejoja, kad šis filmas išliks kaip dar vienas dokumentas apie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus – žmones, kurie tarsi ir žinomi, bet vis dėlto yra simboliai, nutolę nuo žmogaus, valstybės piliečio.
„Didžiausias mano tikslas – kad gyvas jų žodis išliktų, kad po 50 ar 100 metų žmonės galėtų išgirsti jų balsą ir mintis. Ir, žinoma, norėjosi, kad herojai suspėtų sudalyvauti savo filmų premjerose“, – sako D. Žeimytė-Bilienė.
D. Žeimytės-Bilienės kurtas dokumentinis filmas „Pokalbininkė ir profesorius“ Lietuvos kino teatruose – nuo gegužės 2 dienos. Režisierės asistentė – Daiva Ausėnaitė, montažo režisierius – Žilvinas Šilinskas, filmo kompozitorius – Gediminas Zujus, garso režisierius – Laurynas Gaidys, operatoriai – Irmantas Gelūnas, Rimantas Gruzdas. Prodiuseris – Mantvydas Žalėnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- Ar ne per šitą prichvatizuotą balkonėlį, LR PILIEČIAI, eilinį kartą buvo išvadinti "jedinstvennikais'' ir nežmonėmis?
Gal kas žinot kitą LR pavarde, kuri būtų taip nekenčiama?- Jau tris dešimtmečius?
