Vyrų plepumo priežastis - infantiliškumas. Ypač dažnai plepūs būna tie vyrai, kuriuos vaikystėje stipriai globojo motina. Berniukas, įpratęs viską, ką jaučia ir galvoja, patikėti motinai, suaugęs patiria alinantį poreikį tą ir toliau daryti. Nesąmoningai jis ieško gyvenime tokios moters, kuri tuo jam pakeistų motiną.
Audra T. rašo: „Iš pradžių dėl to džiaugiausi. Deividas man pasakodavo viską, kas tik buvo jo sieloje. Aš taip pavargau nuo vienatvės, kad jo kasdieniai pasakojimai apie save, savo praeitį, svajones buvo man geriausias poilsis. Jis turėjo tiek kompleksų, kad nė neįtariau: norėjo tapti skyriaus viršininku, parašyti disertaciją, rasti darbą Vakaruose. Jis pavargo nuo savo motinos, kuri visą gyvenimą bandė jį kontroliuoti. Bet jautėsi jai nusikaltęs, nes „metė ją“ tolimame Lietuvos miestelyje, vieną, ne visai sveiką. Man visa tai atrodė tarsi įdomi kelionė po nepažįstamą šalį.
Deja, labai greitai pasisotinau vyro išpažintimis. Vis dažniau klausydavausi jų išsiblaškiusi, kartais slopindama nesuprantamą susierzinimą. Netrukus Deividas ėmė man priekaištauti, kad esu neatidi, žiūriu pro langą, kai jis man atveria širdį. Mačiau, jam reikalingi tie pokalbiai apie save, bet kažkas manyje ėmė jiems priešintis… Baigėsi viskas blogai: prasidėjo nesiliaunantys barniai. Deividas liovėsi man „ėjęs išpažinties“, bet nuo to geriau nepasidarė. Jis užgniaužė savyje nuoskaudą ir nuo to laiko tas jaučiasi mūsų santykiuose.“
Įprotis pasakoti apie savo jausmus ir mintis žmogui susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Bet koks vaikas jaučia poreikį išreikšti žodžiais savo vidinę patirtį. Tai jo vystymosi sąlyga. Kalbėdamas vaikas įsisąmonina tai, ką jaučia ir galvoja. Ateityje tas taps jo intelektinio išsivystymo pagrindu.
Jeigu šalia vaiko nėra žmonių, kurie gali ir nori jį išklausyti, išsiugdo - visam gyvenimui - įprotis slėpti savo jausmus ir mintis. Iš esmės tai reiškia, kad daugelis jų lieka neįsisąmoninti. O tas neretai kenkia psichinei sveikatai.
Tačiau yra tėvų, nesuprantančių, kad vaikui reikia kažkokių intymių jausmų, apie kuriuos niekas nežino. Taip pasitaiko, kai vaikas vienintelis, pernelyg mylimas. Tokie tėvai nori žinoti viską, kas vyksta jo sieloje. Jie lenda prie vaiko su nesibaigiančiais klausimais apie tai, ką jis jaučia, ką galvoja kiekviename žingsnyje. Nenoras atsiverti priimamas kaip akiplėšiškumas. Vaikui primetamas kaltės jausmas už tai, kad jis ne viską papasakojo.
Tapęs suaugusiu, toks žmogus tebejaučia nuolatinį poreikį išsipasakoti. Todėl jis ieško sau žmonos „mamytės“. Bet kadangi tas poreikis yra susiformavęs vaikystėje, jis neatitinka nei jo, kaip suaugusiojo, padėties, nei situacijos. Antai vyras pasakoja apie savo pačius menkiausius, besikeičiančius jausmus ir mintis. Kodėl jis taip daro? Tiesiog yra nepratęs laikyti savyje ką nors, ką žino tik jis vienas. Jei taip vis dėlto nutinka, jis jaučia nesuprantamą įtampą ir norą „išlieti sielą“. Iš tiesų jame gyvena vaikas (dėl to tokio tipo vyrai ir priimami kaip infantilūs).
Moters pozicija tokioje situacijoje - paisyti vyro poreikių, jei tas nekelia jai sunkumų, bet ginti savo interesus, jei pajunta, kad begalinės išpažintys kenkia jos jausmams ir sveikatai. Geriausia tokiais atvejais - nuoširdžiai pasikalbėti su vyru. Pamėginkite jam paaiškinti, kaip pavargstate, kokį jį norėtumėte matyti. Duokite vyrui veidrodį, kuriame jis išvystų save.
Supraskite, ar vyras nepiktnaudžiauja jūsų pasirengimu jį išklausyti? Ar jis palieka jums galimybę papasakoti apie save? Ar jūsų vidinis pasaulis jam yra tiek pat įdomus kaip savasis?
Iš pat pradžių pati nustatykite atvirumo ribas. Juk daugelį atvirumo atvejų, to nejausdama, pati provokuojate.
Jo darbe įvyko konfliktas? Jis nemiega naktimis? Nuodėmė būtų neišklausyti, nenuraminti (galbūt pačiai reikėtų jį išklausinėti, kas nutiko).
Jo santykiai su jo giminaičiais, draugais? Būkite atsargi! Geriau į tokius reikalus nesikiškite. Išklausykite jo, bet nieko konkretaus nepatarkite. Leiskite jam subtiliai suprasti, kad tai jo problemos. Kad neatsitiktų kaip Dovilei, kuri patarė vyrui susitaikyti su vaikystės draugu, o tas draugas vėliau dar kartą niekšiškai pasielgė su jos vyru. Dėl visko kalta liko Dovilė!
