Vyras iškasė duobę, užsakė karstą ir dar būdamas gyvas surengė savo laidotuves, kuriose dalyvavo jo šeima ir draugai. Viktoras Amela po žeme praleido maždaug valandą ir laidojamas galėjo girdėti artimųjų laidotuvių kalbas, rašo mirror.co.uk.
„Norėjau ten pabūti ilgiau“
63 metų vyras iškasė kapavietę ūkyje, kuriame gimė, prieš atvykstant kunigui atlikti apeigų. Ispanų rašytojas paaiškino, kad norėjo patirti mirtį ir sakė, kad šis potyris suteikė jam naujų jėgų gyventi.
„Mano draugai mane pamalonino. Tai buvo nuostabu ir man be galo patiko. Kai jie uždengė karstą ir aš likau tamsoje, girdėjau, kaip ant karsto nusileidžia saujos žemių. Sekundę mane apėmė panika. Bet ji atėjo ir praėjo. Tada pradėjau atsipalaiduoti ir mėgautis. Norėjau ten pabūti ilgiau“, – įspūdžiais pasidalino Viktoras.
Nors Vakarų kultūroje tai neįprasta, japonų kultūroje dalyvavimas savo laidotuvėse dar esant gyvam yra įprastas reiškinys, vadinamas „seizenso“. Jis padeda žmonėms naujai pažvelgti į gyvenimą, šis reiškinys yra paplitęs Japonijoje ir Pietų Korėjoje ir vis labiau populiarėja JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
Mirties nebebijo
Viktoras paaiškino, kad būdamas po žeme jis labai jaudinosi, nes girdėjo artimųjų laidotuvių kalbas. Jis girdėjo, kaip jie verkia, nes jie tikrai tai išgyveno: „Po to aš atgimiau iš naujo. Norėjau gyventi dar 40 metų.“
Rašytojas pirmą kartą susidomėjo savo mirtimi, kai jam buvo 15 metų. Jis su bičiuliais žaidė su dvasių kvietimo lenta, kai paklausė dvasių, kokio amžiaus jis mirs.
„Ant stiklinės buvo užrašyta 65 metai. Penkiolikmečiui berniukui 65 metai atrodo kaip nemirtingumas, tai labai toli.
Kai man buvo 55-eri ir ėmiau interviu iš režisieriaus Alejandro Jodorowsky, prisiminiau šią lentą ir jam apie tai papasakojau. Jis pasakė: „Viktorai, tu mirsi sulaukęs 65-erių, nes tavo pasąmonė bandys įvykdyti tai“, – pasakoja Viktoras.
Turėdamas tai omenyje, Viktoras prieš metus, per savo 62-ąjį gimtadienį, surengė savo laidotuves. Dabar jis nebegalvoja apie mirtį ir tvirtina, kad ši patirtis jam patiko.
