Vandens telkiniuose aplink Šiaulius vienas po kito skęsta žmonės. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, šiais metais per maudymosi sezoną Šiaulių apskrityje jau nuskendo trylika žmonių – daugiau nei per visus praėjusius metus. Vyrai skendo dažniau nei moterys.
Nelaimės – skirtinguose telkiniuose
Praėjusią savaitę Šiaulių rajone esančiame Pakumulšių kaime maudynės nelaime baigėsi 37-erių metų gyventojui. Apie nelaimę ugniagesiams gelbėtojams pranešta po vidurdienio. Jie vyro kūną rado 10 metrų nuo kranto, pustrečio metro gylyje.
Birželio 16-ąją Šiaulių rajono Raudėnų kaime esančiame tvenkinyje skendo 42-ejų metų vyras. Kol ugniagesiai atvyko, vyras jau buvo nuskendęs. Gelbėtojai skenduolio kūną rado 50 metrų nuo kranto, pustrečio metro gylyje.
Birželio pradžioje Zastarčių kaime, gana sekliame tvenkinyje, nuskendo vienuolikos metų berniukas. Šiame kaime gyvenantis vaikas buvo atėjęs išsimaudyti su savo bendraamžiais. Šie, pamatę skęstantį draugą, puolė ieškoti pagalbos. Kažkas iš suaugusiųjų atbėgo tik po keliolikos minučių ir iš karto tvenkinyje surado bei į krantą išnešė berniuką. Iš vandens ištrauktam berniukui medikai niekuo padėti nebegalėjo – mažamečio gyvybė jau buvo užgesusi.
Panašių, mirtimi vandenyje pasibaigusių nelaimių būta ir Pakruojo bei kituose Šiaulių apskrities rajonuose.
Sutraukus mėšlungiui – gultis ant nugaros
„Dažniausiai žmogus nuskęsta dėl to, kad jis neapskaičiuoja savo jėgų, bando pasirodyti prieš aplinkinius. Mano, kad perplauks tvenkinį ir sugrįš atgal, bet neapskaičiuoja, kad plaukiant išskiriama labai daug šilumos į aplinką. Tuomet žmogaus organizmas sparčiai atšąla. 20 laipsnių vandenyje gal jam pavyks nuplaukti 100 metrų į vieną pusę, bet grįžtant atgal gali prasidėti žmogaus funkcionalumą pažeidžiantys procesai. Gali sutrikti širdies darbas, galima prarasti sąmonę", - tvirtina Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Dambrauskas.
Kodėl dažniau skęsta vyrai? Specialisto teigimu, taip nutinka dėl to, kad vyrai dažniau būna vandenyje: jie neretai maudosi vieni, daugiau nardo ir žvejoja. Be to, vyrai už moteris labiau linkę vandenyje elgtis nutrūktgalviškai, rizikingai. Vyrai dažniau vartoja svaigiuosius gėrimus būdami prie vandens, maudydamiesi ar irstydamiesi valtimi.
Lieknam gelbėti apkūnesnį – rizikinga
Dažnas maudynių palydovas – mėšlungis. Vieną ar kitą galūnę apėmus mėšlungiui, V. Dambrauskas pataria nedelsiant šauktis pagalbos bei bandyti išsigelbėti pačiam.
„Reikia pirmiausia atsipalaiduoti, nesupanikuoti ir kažkaip nuslopinti baimės jausmą, nes sutraukia ne visą kūną, o kažkurią galūnę. Derėtų stengtis gultis ant nugaros. Jeigu yra kažkas šalia – sukelti skausmą: durti ir panašiai į mėšlungio apimtą vietą. Reikia, kad tokiais atvejais atsirastų papildomas dirgiklis, tai šiek tiek padeda atpalaiduoti raumenį", - pataria V. Dambrauskas.
Kaip gelbėti skęstantį žmogų? „Čia yra didelė problema. Net ir gerai mokant plaukti, kai skęstančiojo ir jį gelbėjančio žmogaus svorio kategorijos labai skiriasi – sunku gelbėti. Suaugusiam žmogui skęstantį vaiką nėra taip sunku iš vandens ištraukti, bet kai skęstantis žmogus kur kas sunkesnis už gelbėtoją, tai labiau tikėtina, kad jis paskandins gelbėtoją, nei bus išgelbėtas", - teigia V. Dambrauskas. Jis paaiškina, kad taip nutinka dėl skęstančiojo afekto būsenos, kai atsiranda kur kas daugiau jėgų.
„Reikia gerai pamąstyti, ar sugebėsite ištraukti skęstantįjį. Galbūt geriau pamesti kokią plaukiojančią priemonę", - pataria V. Dambrauskas.
Šuoliai į vandenį gali baigtis invalidumu
Neretai į vandenį nuo kranto ar nuo liepto šokinėjantys poilsiautojai patiria galvos ir kitų traumų. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pataria vandens mėgėjams nepulti stačia galva į nežinomo ežero vandenį, nes telkinio dugne gali tykoti rimti pavojai. Šuoliai į vandenį kartais gali baigtis rimtais sužalojimais ar net invalidumu.
E. Kukaitienės teigimu, alkoholiniai gėrimai - blogas poilsio prie vandens palydovas, tad eiti maudytis išlenkus taurelę nepatariama. Alkoholis išplečia kraujagysles ir sąlygoja greitesnį kūno atšalimą vandenyje. Net ir tuo atveju, kai skęstantiesiems pavyksta išsigelbėti – patariama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus: į plaučių alveoles patekęs vanduo gali būti sveikatai itin pavojingas.
Gelbėtojų postas Rėkyvoje – toli nuo poilsiautojų
Galbūt aukų būtų mažiau, jei prie visų vandens telkinių būtų įrengti gelbėtojų postai, o pagalbos ieškančiam žmogui jie būtų greitai pasiekiami? Skęstant žmonėms ir patys poilsiautojai pastebi, kad paežerėse įrengti gelbėjimo postai taip toli, kad pagalbos laiku gali ir nebespėti prisišaukti. Šią problemą – pripažįsta ir patys gelbėtojai.
„Rėkyvoje gelbėjimo postas tolokai nuo paplūdimio. Nežinau, kodėl taip buvo pastatyta", - stebisi Paplūdimių priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidutis Bikinas. Anot gelbėtojų vado, šią problemą ruošiamasi išspręsti pakrantėje iškertant medžius. Tuomet prie Rėkyvos ežero poilsiaujantys žmonės galbūt greičiau suras gelbėtojus.
Jau kuris laikas prie Rėkyvos gelbėjimo stoties esantis stipriai aplūžęs tiltelis gyventojams bado akis. Ar tokie apleisti tilteliai negrasina nelaime ir patiems gelbėtojams?
V. Bikinas sutiko, kad gelbėtojams įrengtą tiltelį jau seniai laikas tvarkyti. „Prie jachtklubo padarėme naują tiltelį. Jei liks medienos, sutvarkysime ir prie gelbėjimo stoties. Šiais metais jį tikrai turėtume pastatyti", - žada V. Bikinas.
Kaip elgtis vandenyje
Prie vandens nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį: prie prieplaukos ar molo krašto, tilto ar stataus kranto.
Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Už plūdurų nepatariama plaukti net geram plaukikui.
Nešokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus.
Nesimaudyti iškart po valgio ar išgėrus alkoholinių gėrimų.
Perkaitus saulėje nešokti staiga į vandenį - patartina juo apsišlakstyti.
Nepatartina plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų - gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti – rizikuojama apsiversti.
Pradėjus skęsti pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis.
Išvydus skęstantį žmogų patariama šaukti – taip mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį bei iškviesti gelbėjimo tarnybas. Po to įsitikinti, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.).
Jeigu įmanoma, pamėginti pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę.
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginti gelbėti skęstantį, priplaukus prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą.
Asta VOLKOVAITĖ
