Ką besakytų, tarp vyrų ir moterų galima rasti daugiau panašumų, o ne skirtumų, tačiau, be abejo, negalima nepastebėti to, kas daro mus tokius skirtingus. Mes skirtingai žvelgiame į pasaulį, turime skirtingas nuomones apie tuos pačius įvykius, kalbame, atrodo, ta pačia kalba, tačiau suprantame vieni kitus ne geriau nei užsieniečiai.
Tam tikros savybės, būdingos vyrams, nepatinka moterims, o vyrui greičiausiai gali nepatikti kai kurios moterų silpnybės. Kaip mes bežiūrėtume į priešingos lyties „trūkumus“, šie bruožai yra neatsiejamos žmonių savybės bei, beje, mus traukia.
Dažnai mes piktnaudžiaujame mūsų skirtumais ir naudojamės jais, kaip dar viena priežastimi, dėl kurios galima būtų pažaboti vienas kitą. Mes nuoširdžiai manome, kad ji arba jis turi būti toks pats, kaip ir mes. Prieš eilinį kartą kaltinant ją arba jį, abiems būtų labai naudinga sužinoti, kuo būtent mes skiriamės bei taip pat gauti atsakymą į patį svarbiausią klausimą: „Kodėl?“
Žiūri į knygą, o matai...
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad vyrų regėjimas yra sufokusuotas, o moterų atvirkščiai – išsisklaidęs, todėl vyrai geriau mato toli esančius objektus, tačiau jie nesugeba aprėpti daug erdvės. Moterys, savo ruožtu, apdovanotos gerai išsivysčiusiu periferiniu regėjimu, todėl moka matyti „visą paveikslą“.
Iš čia kyla amžinos vyrų problemos, susijusios su daiktų paieška namuose ir dažni mylimųjų priekaištai (mintyse arba sakomi garsiai), kurių prasmė slypi visiems žinomoje frazėje: „Ko tu į ją taip spoksai?“ Kai kažkas patraukia moters dėmesį, jai nėra būtina žiūrėti į savo objektą tiesiai. Skirtingai nuo vyro, moteris gali padaryti tai nepastebimai, žiūrėdama (iš pirmo žvilgsnio) visai kitur.
Kur mano kaklaraištis?!
Moterys moka greitai rasti „pamestus“ daiktus, todėl jos dažnai gelbėja savo „aklus“ vyrus. Moterys atskiria daugiau spalvų. Padidėjęs jautrumas šviesai paaiškinamas labai paprastai – moterų akyse yra daugiau ląstelių, atsakingų už spalvų gamos supratimą/atpažinimą.
Būtent todėl vyrai dažniausiai abejingai reaguoja į spalvas (apie atspalvius net nėr ką kalbėti). Kalbant apie regėjimą naktį svarbu paminėti, kad tamsoje moteris mato daugiau objektų nei vyras, tačiau tik iš arti. Vyrai, nors ir mato šiek tiek blogiau, tačiau jie vienodai gerai atskiria objektus, esančius bet kuriam nuotoly. Geriau leisti vyrui vairuoti automobilį naktį.
Moterys myli ausimis?
Moterų klausa yra ne tik geresnė, bet jos dar sugeba atpažinti aukštesnio dažnio garsus. Dėl minėtos priežasties moterys gali „pagauti“ menkiausius pašnekovo balso garsumo ir tono pokyčius, kas leidžia joms, pavyzdžiui, pastebėti pašnekovo emocijų kaitą. Taip pat moterų smegenys sugeba atskirti garsus ir apdoroti juos po vieną.
Moteris labai lengvai gali kalbėti su jumis ir tuo pačiu metu klausytis kiekvieno iš šalia esančių pašnekovų. Vyrai, deja, neturi šios dovanos. Būtent todėl vyrai, atsiliepę į telefono skambutį, dažniausiai prašo pritildyti televizorių arba prašo „nors trumpam užsičiaupti“.
Juk visi susiduriame su situacijomis, kuomet naktį moteris kažką išgirsta ir pradeda žadinti vyrą, kuris turbūt neatsibustų net jeigu šalia iššautų patranka. Toks moterų „jautrumas“ ir vyrų „nesugebėjimas atsibusti“ paaiškinamas ne tik jautresne moterų klausa, bet ir abiejų lyčių atstovų smegenų veikla poilsio metu.
Stebėjimų metu buvo nustatyta, kad miego metu elektrinis vyro smegenų aktyvumas sumažėja maždaug 70%. Moterų smegenų aktyvumas sumažėja tik 10%. Gaunasi, kad moteris gamta apdovanojo talentu visada būti budriomis. Vyrai, dieną užsiimantys “milijono" problemų sprendimu, naktį, kad atsistatytų jų jėgos, turi miegoti kur kas „giliau“. Žinomas faktas, kad vyro oda yra storesnė nei moterų.
„Storžieviais“ vyrai tapo evoliucijos dėka
Vyrai yra geriau apsaugoti nuo įvairių sumušimų, įdrėskimų ir įpjovimų, nes jų oda yra storesnė. Taip pat vyrai yra geriau prisitaikę atlaikyti aukštų ir žemų temperatūrų poveikį. Už viską reikia mokėti, todėl už minėtą privalumą vyrai sumokėjo tuo, kad jų oda praktiškai prarado jautrumą. Moterų oda yra 10 kartų jautresnė nei „bejausmių“ vyrų. Vyrai, turintys pačią jautriausią odą visada bus mažiau jautrūs, nei pačios “nejautriausios" moterys. Būtent todėl moterys skiria prisilietimams ypatingą dėmesį, o kai jos susinervina, dažniausiai pasigirsta žymioji frazė „neliesk manęs“...
Beje, būtent vyrų „storžieviškumas“ ir moterų odos „švelnumas“ lemia tai, kad pas vyrus raukšlės atsiranda vėliau ir jų būna mažiau, nei pas moteris. Visiškai natūralu, kad moterys jautriau reaguoja į skausmą, tačiau gamta jomis pasirūpino ir jos sugeba „geriau“ atlaikyti stiprius ir ilgai trunkančius skausmus.
Vyrai, savo ruožtu, sugeba „išjungti“ savo skausmo receptorius aktyvių fizinių užsiėmimų metu arba patekę į stresines situacijas, kuomet reikia mobilizuoti visas jėgas. Kvapų ir skonių pasaulyje moterys taip pat užima lyderio poziciją, bet nereikia taip džiaugtis. Vyrai geriau orientuojasi sūriuose ir karčiuose skoniuose, o moterys gerai „gaudosi“ saldumynuose. Šiuos požymius galima paaiškinti remiantis tolima praeitimi, kuomet vyrai ieškodavo naujo maisto, o moterys rinkdavo jau žinomas gamtos dovanas.
Gebėjimas orientuotis „kartume“ leisdavo atskirti valgomą maistą nuo nevalgomo, o gerai išvystytas „saldumo“ atpažinimas leisdavo moterims nustatyti vaisių ir uogų prisirpimą. Tai yra tik keletas mūsų, vyrų ir moterų, skirtumų. Šie skirtumai – tai akivaizdus pavyzdys, kad gamta pasirūpino žmonėmis: suteikė vyrams ir moterims individualių „stipriųjų“ savybių, darančių mus ne tik skirtingus, bet ir leidžiančių papildyti vienas kitą.
