Tik tada apsauga atveria duris į lempomis apšviestą plantaciją, kuri, kaip tikisi kompanija „Aurora“, atneš nemažai pelno. Čia auga daugiau nei 6 000 „Island Sweet Skunk“ veislės marihuanos augalų. Šiuo pavadinimu, matyt, buvo bandoma apibūdinti šio augalo skleidžiamo kvapo subtilybes, rašo „Der Spiegel“.
Pagal Vokietijos vyriausybės planus, tokias kanapių plantacijas gana greitai bus galima išvysti visoje šalyje. Ir marihuana bus auginama malonumui, ne tik medicininiams tikslams, kuriems šie pasėliai yra auginami Leunoje.
Siekiant paveikti teisėkūros procesą, savo jėgas suvienijo gana margas kompanijų būrys. Besibaimindamos dėl griežtų auginimo taisyklių ar TCH kiekio ribos, jos rengia dokumentus, kuriuose išreiškia savo teisinę nuomonę ir poziciją, bei kviečia pradėti dialogą.
Kanapių legalizavimas vartojimo tikslams yra dabartinės valdančiosios koalicijos prestižo projektas, į kurį įsitraukė daugybė ministerijų. Berlynas ketina ne tik dekriminalizuoti šią medžiagą, bet ir reguliuoti jos auginimą bei platinimą, tobulinti sveikatos ir jaunimo apsaugos reglamentus. O už visa tai atsakingas kabineto narys yra žmogus, kuris tik nedaugeliui gali asocijuotis su malonumu – tai sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) narys K. Lauterbachas šią vasarą vienoje Berlyno kavinėje pasakojo, kad jis su narkotikais susipažino per mokyklos draugus, kurie vėliau tapo priklausomi. Ministras tikina, kad žolę jis yra rūkęs tik vieną kartą, kai jau buvo pilnametis, o poveikis buvo „toks, koks turėjo būti.“ Jis atsisakė apie tai papasakoti plačiau. Tą popietę K. Lauterbachas prie „Der Spiegel“ žurnalistų išbandė saldainį su kanapėmis. Šis produktas yra visiškai legalus, kadangi jame yra tik psichotropinio poveikio neturinčio CBD ekstrakto. Ministrui saldainio skonis nepatiko.
K. Lauterbachas nori legalizuoti kanapes, kad apsaugotų savo piliečių sveikatą. Taip jis siekia sunaikinti juodąją rinką ir mažinti vartojimą, kuris pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Šiuo metu Briuselyje analizuojamas dokumentas, kuriame išdėstyti pagrindiniai kylantys klausimai, jeigu kanapės bus legalizuotos. Tik po analizės galės prasidėti teisėkūros pakeitimo procesas. Nors finansų ministras ir verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) narys Christianas Lindneris žada legalizuoti marihuaną iki 2023 m., K. Lauterbachas mano, kad tai pavyks pasiekti tik 2024 m.
Remiantis K. Lauterbacho ministerijos parengtu dokumentu, kiekvienam asmeniui turėtų būti leidžiama turėti 20–30 gramų kanapių asmeniniam vartojimui. Įmonės privalės jas auginti Vokietijoje, užtikrinti tiekimo grandinių atsekamumą ir kontroliuoti savo produkto kokybę bei platinimą.
Ir nors pats K. Lauterbachas niekur neskuba, pramonė praranda kantrybę. Visoje šalyje duris atidaro CBD parduotuvės, reklamuojančios savo produktuose esančią veikliąją medžiagą kanabidiolį kaip sveikatingumo produktą, naudojamą kremuose, aliejuose ir net raminančiose arbatose – teigiama, esą kanabidiolis nuramina, padeda nuo mėšlungio ar net nuo Parkinsono ligos sukeliamo drebėjimo. Dar yra kuriami į terapinį marihuanos pritaikymą susitelkę startuoliai. Į tai įsitraukė ir farmacijos pramonė, kuri jau pardavinėja medicinines kanapes. Steigiasi ir programinės įrangos įmonės, pardavinėjančios savo pasėlių sekimo technologijas, bei specialių trąšų gamintojai. Visi jie norėtų, kad K. Lauterbacho įstatyme būtų atsižvelgta į jų interesus.
Į kanapių verslą įsitraukė ir vienas buvęs politikas – Tobiasas Zechas, buvęs parlamento narys iš konservatyvios Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), dabar einantis valdybos nario pareigas „PharmCann Deutschland AG“. Šios Miunchene įsikūrusios kompanijos verslo modelis yra paremtas „legalia kanapių žaliavos gavyba, tobulinimu ir plėtra“ ir siekiu sukurti „rinkodaros, platinimo ir didmeninės prekybos struktūrą.“
Derybos tarp trijų valdančiosios koalicijos partijų Vokietijos vyriausybėje buvo labai svarbus įvykis lobistams. Kai socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai paskelbė, kad legalizacija bus bendras jų projektas, neilgai trukus pradėjo plūsti elektroniniai ir įprasti laiškai. Kanapių kompanija „Cantourage“, neseniai pradėjusi pardavinėti savo akcijas vertybinių popierių biržoje, giriasi publikavusi specialų gidą, kuris buvo aptartas per pirmuosius dabartinės vyriausybės partijų pokalbius. Nei vienas politikas nenori pripažinti, kad jis ar ji yra veikiami interesų grupių, bet esminis sunkumas nagrinėjant kanapių klausimą, kad politikai nenutuokia apie daugybę su tuo susijusių problemų. Juk tai yra nelegali narkotinė medžiaga, taigi politikai turi pasikliauti šioje srityje veikiančių kompanijų vertinimais.
Žiūrint iš politikų perspektyvos, pirmosiomis derybų dėl vyriausybės formavimo dienomis jokie kiti lobistai nebuvo aktyvesni už kanapių entuziastus. Vienas iš derybų dalyvių prisimena, kad tarp kanapių lobistų buvo nemažai kontakto, tačiau jiems trūko organizuotumo. Šaltiniai iš Žemės ūkio ministerijos teigia, kad buvo gauta keletas nedidelių užklausų: kai kurios jų, gautos iš startuolių, adresuotos pačiam ministrui. Į juos dažniausiai kreipdavosi žmonės, norintys greitai pasipelnyti, o ne sukurti gerai veikiančią viešųjų ryšių mašiną. Tai galimai lėmė faktas, kad ūkininkų asociacijos, kurios ištobulino lobizmą žemės ūkio klausimais, į kanapes žiūri atsargiai. Iš dalies todėl, kad mažai tikėtina, jog tradiciniai ūkininkai bandys įsitraukti į šios pramonės veiklą, bet ir dėl išskaičiavimo, kad kanapės niekuomet netaps tokia masine preke kaip kviečiai.
Dažniau su laisvalaikio švarkais, o ne spalvotais marškinėliais
Ilgą laiką lobizmu užsiėmė tik aktyvistai. Vokietijos kanapių asociacija daugiausia savo dėmesio buvo sutelkusi į vartotojus, mažus verslus ir įvairiausio plauko kanapių augintojus namuose. Prieš dvejus metus nuo jos atsiskyrė Kanapių verslo pramonės asociacija, dabar atstovaujanti 90 kompanijų. Į šia asociaciją kreipiasi visi: nuo Vokietijos ūkininkų, iki prekybos agentų iš Kolumbijos ar net Vokietijos prekybos tinklų.
Egzistuoja ir organizacija, atstovaujanti įmonėms, gaminančioms medicininės marihuanos produktus. Ji nori būti vertinama ne kaip apsvaigusių jaunuolių grupė, o kaip šiuolaikiškų kompanijų aljansas, siekiantis įsitvirtinti naujoje gyvenimo būdo rinkoje. Jie dažniau vilki laisvalaikio švarkus ir sportbačius, o ne spalvotus marškinėlius ir sandalus.
Prieš įžengdamas į Saksonijos-Anhalto žemėje esantį bunkerį, Dirkas Heitepriemas savo švarką išmaino į apsauginį kostiumą. Šis 41-erių metų vyras yra medicinines kanapes auginančios akcinės bendrovės „Aurora“ dukterinės įmonės viceprezidentas. Tačiau jis taip pat atsako į įmonių iš viso pasaulio klausimus kaip Vokietijos kanapių asociacijos viceprezidentas. Vokietija jau dabar yra didžiausia medicininių kanapių rinka Europoje, o į Vokietijos vaistines kasmet yra pristatoma apie devynias tonas marihuanos.
„Vokietijos legali kanapių rinka galėtų tapti didžiausia visame pasaulyje“, – tikina D. Heitepriemas. Vokietijos kanapių asociacijos užsakymu atliktame tyrime ekonomistas prognozuoja, kad šioje šalyje per metus galėtų būti suvartojama iki 420 tonų kanapių. Jeigu gramas kainuotų apie 10 eurų, per metus būtų pasiekta 4,2 mlrd. eurų apyvarta. Taigi nenuostabu, kodėl daug kas nori tapti šios pramonės dalimi.
D. Heitepriemas skaičiuoja, kad investicijos į visą šios srities pramonę siekia maždaug 1,5 mlrd. eurų. Daug susidomėjimo atkeliauja ir iš užsienio, ypač Kanados, kur ir yra įsikūrusi „Aurora“, bei Jungtinių Amerikos Valstijų, kur investuotojai iš pradžių tikėjosi, kad prezidentas Joe Bidenas legalizuos marihuaną visoje šalyje. Akcijų kainos pasiekė visų laikų rekordus. Tačiau, kadangi čia jų lūkesčiai neišsipildė, dauguma investuotojų dabar žvalgosi į Vokietiją. Štai, pavyzdžiui, Amerikos reperis Snoop Dog investavo milijonus dolerių į Hesene įsikūrusį kanapių startuolį „Cansativa“.
Šiuo metu marihuanos kompanijos visame pasaulyje ruošiasi Las Vegase, Nevados valstijoje vyksiančiai konferencijai, kurioje jie galės dalintis savo idėjomis. Vienas iš renginių bus skirtas Vokietijos rinkai, o jame dalyvaus Philipas Schetteris iš Berlyne įsikūrusios įmonės „Cantourage“, neseniai pradėjusios pardavinėti savo akcijas biržoje. Jis taip pat planuoja prisijungti prie kanapių rinkos, kai marihuana Vokietijoje bus legalizuota. Tačiau jis nori, kad tai vyktų kitaip nei planuoja K. Lauterbachas. Pavyzdžiui, jis nesutinka, kad medžiaga turėtų būti auginama tik Vokietijoje. Jo kompanija gauna kanapių iš Ugandos, Jamaikos, Urugvajaus ir kitų valstybių. Ilguoju laikotarpiu galėtų susiformuoti visą Europą apimanti kanapių rinka, tačiau K. Lauterbachas nenori leisti importuoti marihuanos, net ir ją legalizavus.
Nepaisant to, D. Heitepriemas iš „Aurora“ yra gana patenkintas dokumentu, kuriame sudėlioti pagrindiniai akcentai. Jeigu pasėliai bus auginami tik Vokietijoje, Vokietijos kompanijos įgaus privalumą. Jo manymu, tai, kad leistina THC kiekio riba buvo pašalinta iš projekto, jau yra didelis laimėjimas. Antraip jiems būtų labai sunku konkuruoti su juodąja rinka ir taip mažinti jos įtaką.
Dabar Leunos bunkeryje dirba vos 10 darbuotojų su apsauginiais kostiumais ir guminėmis šlepetėmis. Čia jie augina ir perdirba šiuos augalus. „Augintojais“ yra vadinami sodininkai, kurie laisto, geni ir purškia augalus anglies dvideginiu. Kitame kambaryje žiedai yra džiovinami ir perdirbami į medicininius produktus. Bet kokios atliekos turi būti sudeginamos, laikantis griežtų reikalavimų.
Bunkeris Leunoje yra vos viena iš trijų vietų Vokietijoje, kur kanapės yra auginamos legaliai. Jose per metus gali būti užauginama iki 2,6 tonų kanapių, vėliau panaudojamų medicininiams tikslams. „Aurora“ šiame mažame bunkeryje planuoja per metus išauginti 1 toną. D. Heitepriemas būtų labai laimingas, jeigu rinka padidėtų. Kanadoje jo kompanija įgavo nemažai patirties. Dabar įmonė planuoja Vokietijoje ieškoti naujos vietos savo veiklai.
Tačiau Briuselyje kyla abejonių, ar Vokietijos planai atitinka Europos Sąjungos reglamentus. Kaip mano Bavarijos sveikatos apsaugos ministras Klausas Holetschekas iš CSU, kanapių legalizavimas „prieštarauja Europos teisei.“ Praeitą trečiadienį jis nukeliavo į Briuselį, kur susitiko su už šį klausimą atsakinga Europos Komisijos generaline direktore Monique Pariat, ir ten ragino ją pasakyti: „Ne.“ Pasak K. Holetscheko, Europos Sąjungos teisė leidžia prekybą narkotinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kanapėmis, tik medicinos ar mokslo tikslais, o ne asmeniniam vartojimui.
Briuselis nerimauja
Tačiau K. Lauterbacho žmonės yra greitesni nei K. Holetscheko. Lapkričio 14 d. Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Thomas Steffenas, susisiekė M. Pariat, siekdamas gauti jos palaikymą. Nėra aišku, ar jo žodžiai sugebėjo įtikinti šią Europos Komisijos pareigūnę iš Prancūzijos. Dvi dienos po jų susitikimo, Briuselio atstovas spaudai sakė, kad Berlynas vis dar nėra atsiuntęs formalaus prašymo konsultacijoms. Dėl šios priežasties, Briuselis kol kas negali nieko komentuoti.
Atstovas spaudai norėjo pabrėžti tik vieną dalyką: pagal galiojančius Europos Sąjungos įstatymus valstybės narės privalo kriminalizuoti bet kokią veiklą, susijusią su prekyba marihuana, nuo gamybos iki paruošimo, platinimo bei pardavimo.
Tačiau Komisija atkreipia dėmesį ir į vieną spragą. Europos Sąjungos įstatymai nereglamentuoja asmeninio kanapių vartojimo – tai yra pačių valstybių narių reikalas. Abejotina, ar tokia išlyga yra pakankamai plati, kad Briuselis duotų leidimą legalizavimo planams. Aukšto rango Europos Sąjungos diplomato teigimu, „didelių rūpesčių“ kyla ir techniniame lygyje. Pasak diplomato, tai, ką planuoja K. Lauterbachas „gerokai viršija tai, kas jau yra padaryta anksčiau.“
Jeigu Komisija pasakys „ne“, derybos, greičiausiai, tuo ir baigsis. K. Lauterbachas yra viešai pareiškęs, kad jis atsisakys savo planų legalizuoti kanapes, jeigu tai įvyks.
Galbūt kanapių lobistai tikisi, kad šį klausimą perims vėlesnės Vokietijos vyriausybės ministras. Jiems labiau patiktų toks politikas kaip žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras. Šis politikas pernai nusifotografavo prie kanapės augalo, o jo viešųjų ryšių triukas susilaukė nemažai dėmesio. „Legalizuoti! Nes prekeiviui gatvėje nerūpi jaunimo apsauga, o tu niekada negali žinoti, kas iš tiesų slypi tame maišelyje“, – savo „Twitter“ paskyroje ties nuotrauka, kuria C. Özdemiras pasidalino prieš pernai vykusius federalinio parlamento rinkimus. Pramonė tikisi, kad jis galėtų tapti patikimu sąjungininku.
