Eksponatai kalba už save: policijos lazdos, kastetai bei auliniai batai – visi daiktai, rodomi parodoje „Hitleris ir Vokietija“, alsuoja brutalumu.
Tačiau nepaisant to, jog didelė eksponatų dalis susijusi su Hitleriu bei jo partija, parodos tikslas yra parodyti, kaip fiurerio kultas apėmė visus Vokietijos visuomenės sluoksnius (žiniasklaidą, pramonę, bažnyčia, mokyklas...).
Kai kurie laikraščiai teigė, jog paroda „laužomi tabu“, susiję su Hitlerio asmeniu, tačiau patys organizatoriai tvirtino, tiesiog besistengiantys parodyti, diktatoriaus sukonstruotą visuomenę.
„Mes nenorime susitelkti ties Hitlerio asmenybe“, - pareiškė parodos, dar vadinamos „Tauta ir nusikaltimas“, kuratorius Hansas-Ulrichas Thameris. „Norime pažvelgti į režimo gimimą: kaip jis veikė, kaip įsitvirtino bei kaip buvo išlaisvintas naikinamasis nacionalsocializmo potencialas“, - kalbėjo jis.
Paroda įsikūrė moderniame muziejaus, esančio Unter den Linden alėjoje ( kurios žymiąsias liepas fiureris įsakė iškirsti ir vietoj jų įtvirtinti vėliavas), priestate. Reklamos nėra – mat taip būtų pažeistas nacių simbolius draudžiantis įstatymas.
Tačiau pastato viduje lankytojas panyra į propagandos pasaulį: viskas: nuo cigarečių pakelių su svastika, iki renkamų vaikiškų kortų su kariuomenės bei saugumo pareigūnų uniformomis ir partijos laikraščio „Voelkischer Beobachter“ stendų, alsuoja nacizmo dvasia.
Eksponatai rodo nacių valstybės kūrimą: nuo industrializacijos bei švenčių, iki augančios rasinės neapykantos bei diskriminacijos. Vienas plakatas vaizduoja psichikai nesveiką berniuką, sėdinti greta raumeningo blondino atleto ir perspėja apie pavojus, kilsiančius jei „atsilikėliai turės po keturis vaikus, o protingieji tik du“.
Po plakatų – žvaigždžių, kurias turėjo nešioti žydai paroda. Beveik 6 mln. jų, pasipuošę jomis mirė režimo konclageriuose. Greta žvaigždžių – mažytės, vaikiškos kalinio uniformos...
Ekspozicijoje parodoma ir post-hitlerio epochos diskusija, kaip priimti nacistinę praeitį. Primenama, kad net ir toks solidus žurnalas kaip „Der Spiegel“, tarp 1949-ųjų ir 2010-ųjų fiurerį ant viršelio buvo išspausdinęs 46 kartus...
„Nuo pat 1990-ųjų nebuvo nei metų, kuomet Hitlerio veidas bent sykį nebūtų ant žurnalo viršelio", - pastebi kuratoriai.
Parodos pabaigoje – neonacizmo bei susižavėjimo Hitleriu kronika.
Paklaustas, ar nebijo, jog jo paroda pritrauks neonacius, kuratorius papurtė galvą. „Tokie žmonės paprasčiausiai nesilanko muziejuose“, - pasakė jis.
