Grybautojas Vladas Geryba Plungės rajone išėjęs pasivaikščioti po mišką, namo grįžo su pilnu kibiru grybų. „Bagažinių gal jau ir nepririnksi, bet tokią dieną malonu aplankyti mišką“, – šypsosi vyras.
Randa įvairiausių grybų
Vladas grybavo miškuose, važiuojant nuo Plungės link Medingėnų. Vyras džiaugiasi, kad miške vis dar yra įvairiausių grybų, tačiau teigia, kad jis rinko tik baravykus ir raudonviršius.
„Baravykų vienetai, bet jie sveiki. Norintys dar gali pagrybauti. Miškuose dar yra voveraičių, pienių, vilnelių ir dar daug kitų grybų“, – tuo, ką matė miške, pasidalino Vladas.
Ką būtina žinoti grybautojams
Apie tai, kokių grybų ir kur negalima rinkti bei ko trūksta Lietuvoje, kad grybavimas būtų sėkmingas, anksčiau naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.
Gamtininkas priminė, kad prieš einant grybauti reikia pasidomėti, ar nebuvo šalnų. Kai jos prasideda, per naktį grybai sušala, tuomet kai dieną atšyla, grybai jau būna pradėję gesti ir taip tampa nevalgomais ar nuodingais, todėl reikėtų tokių grybų vengti ir rinkti tik šviežius ir tik tada kai tam yra tinkamas metas.
Be to, svarbu atsirinkti tinkamą vietą, kur rinkti grybus. Netinkama vieta yra tokia, kur bet koks, net ir valgomasis grybas tampa nevalgomas.
„Tokios vietos yra kažkur arti didelių magistralinių kelių, kur didelis eismas, užterštose vietose, pavyzdžiui, greta sąvartynų, nes grybai yra linkę kaupti kenksmingas medžiagas“, – įspėjo gamtininkas.
Kalbėdamas apie nuodingus grybus, jis teigė, kad tokių Lietuvoje nėra labai daug, tačiau yra nevalgomų grybų kategorija.
„Jei kalbėtume apie mirtinai nuodingus grybus, augančius Lietuvoje, tai juos būtų galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų.
Svarbiausia paminėti žalsvąją musmirę ir smailiakepurę musmirę – šios dvi musmirių rūšys yra mirtinai nuodingos ir nėra jokių gelbėjimo priemonių jas suvalgius“, – įspėjo A. Kulbis.
Pašnekovas teigia, kad žmonės kartais žaliąsias musmires supainioja su žaliuokėmis arba žalios spalvos umėdėmis, todėl šį grybą reikia visiems labai gerai įsiminti.
Dar vienas mirtinai nuodingas grybas yra eglinė kūgiabudė, tačiau ją su kitais grybais supainioti yra sunku. „Šis grybas yra toks nepatrauklus, kad retai kas tiesia į ją ranką ir deda į krepšį“, – tikino gamtininkas.
Nuodingojo nuosėdžio taip pat negalima dėti į krepšelį. Nuosėdžių gentis yra labai didelė, jų yra įvairiausių rūšių, todėl svarbu nesupainioti ir nepasiimti mirtinai nuodingo grybo.
Gamtininkas pastebi, kad kiekvieną rudenį socialiniuose tinkluose žmonės pradeda dalintis nuotraukomis, kuriose vaizduojami didžiuliai kiekiai surinktų grybų, tačiau įspėja, kad visada reikėtų pagalvoti, kiek grybų mes galime suvartoti.
„Skirtingai nuo anglų ar vokiečių, mes esame grybautojų tauta. Jei grybus renkame kaip pagrindinį mūsų šeimos maisto šaltinį, jei tai padeda išgyventi žiemą, tada, taip, grybų galima rinkti daug.
Tačiau jei norima tik prisirinkti ir pasipuikuoti tuo kalnu grybų, tada reikėtų pagalvoti, kiek jų neštis namo, nes po to pavasarį galima pamatyti marinuotų grybų stiklainius, surikiuotus prie konteinerių“, – pastebėjimais dalinosi A. Kulbis.
- mano žmona pamėgo grybauti. Kelias dienas miške prigrybavo porą kibirų grybų, juos užsūdė ir išsiuntė visiems mūsų giminėms vaišių.
- na, ir kaip giminėms? Ar patiko grybai?
- nebeturim mes giminių....
