Vitamino D pasaulyje trūksta mažiausiai kas antram gyventojui: štai kaip papildyti atsargas

Vitamino D trūkumas kartais vadinamas šiuolaikine pandemija, kurią nulėmė pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas – tarkime, jie daug daugiau laiko praleidžia vidaus patalpose, būdami saulėje visuomet naudoja stiprios apsaugos kremus ir valgo per mažai riebios žuvies. Kokios yra vitamino D trūkumo rizikos ir kam reikėtų suklusti, nes vitamino D jiems trūksta dažniau nei kitiems asmenims?

Kokios dažniausios vitamino D trūkumo priežastys?

Viena geriausiai žinomų vitamino D nepakankamumo pasekmių vaikams – rachitas. Tuo tarpu suaugusiems dėl nepakankamo vitamino D kiekio organizme gali pasireikšti osteomaliacija arba kaulų suminkštėjimas. Nors daugelyje išsivysčiusių šalių rachitas ir osteomaliacija kaip stipraus vitamino D trūkumo padariniai yra gana reti, tai gali tikrai pasitaikyti, ypač tuomet, kai mamos atsisako savo kūdikiams papildomai duoti gydytojo paskirto vitamino D arba asmuo didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, turi kepenų ar inkstų sutrikimų, visiškai nevalgo vitaminu D turtingo maisto, yra nutukę ir pan.

Dažniau pasitaikančios vitamino D trūkumo pasekmės susijusios su osteoporozės (kaulų masės ir tankio sumažėjimu) ir dėl to dažniau pasireiškiančių kaulų lūžimų rizika. Vis dėlto rachitas, osteomaliacija, osteoporozė, hipokalcemija, hipofosfatemija nėra vienintelės vitamino D trūkumo išraiškos. Vitamino D nepakankamumas gali apie save pranešti ir kitomis klinikinėmis formomis, pavyzdžiui, depresija ir kognityviniais (pažintinių funkcijų) sutrikimais, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, medžiagų apykaitos, autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.

Dėl kokių priežasčių trūksta vitamino D?

Vitamino D net ir sveikam organizmui gali pritrūkti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui:

• Sumažėjusio kalcio pasisavinimo žarnyne;
• Vitamino D turtingo maisto nevartojimo ar nepakankamo jo vartojimo;
• Gyvenimo nesaulėtose vietovėse ir (arba) per mažo laiko praleidimo atvirose erdvėse;
• Nuolatinio viso kūno pridengimo drabužiais;
• Tam tikrų kepenų, inkstų, virškinimo sutrikimų;
• Kai kurių vitamino D gamybos organizme sutrikimų;
• Vitamino D receptorių pakitimų ir pan.

Vitamino D trūkumo priežasčių gali būti ir daugiau.

Kokioms asmenų grupėms dažniau trūksta vitamino D?

Dažniau vitamino D trūksta:

• Asmenims, kurie daug laiko praleidžia vidaus patalpose, pavyzdžiui, slaugos namuose gyvenantiems ar ilgam laikui į ligoninę paguldytiems asmenims;
• Pacientams, kuriems jau diagnozuota osteoporozė;
• Asmenims, kurie turi malabsorbcijos sindromą;
• Vyresnio amžiaus pacientams, mat senstant ne tik lėtėja vitamino D gamyba odoje, bet ir vis mažiau laiko praleidžiama tiesioginėje saulės šviesoje;
• Tam tikrose vietovėse gyvenantiems asmenims, pavyzdžiui, Šiaurės platumų gyventojams, kurie saulės beveik nemato arba metuose saulėtų dienų yra labai mažai;
• Tamsiaodžiams asmenims vitamino D taip pat trūksta dažniau, mat jų odoje yra daug specialaus pigmento melanino, kuris saulės šviesą, reikalingą vitamino D sintezei, tiesiog sugeria ir vitamino D gamyba negali vykti taip intensyviai, kaip ji vyksta šviesesnio gymio asmenų odoje;
• Daug apsauginio saulės kremo naudojantiems asmenims, mat maksimalią apsaugą nuo UV suteikiančios apsauginės priemonės gali visiškai blokuoti natūralią vitamino D sintezę odoje;
• Nutukusiems asmenims vitamino D trūksta taip pat dažniau, mat riebaliniame sluoksnyje jis gali kauptis, o kraujotakoje dėl šios priežasties jo gali labai reikšmingai trūkti;
• Kai kuriuos vaistus vartojantiems pacientams, pavyzdžiui, kortikosteroidai veikia kalcio įsisavinimą, todėl gali sutrikti ir normali vitamino D apykaita;
• Dažniau vitamino D trūksta sparčiau augantiems vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims, nes vitamino D poreikis tokiu atveju yra stipriai padidėjęs.

Kokia nauja vitamino D forma gali padėti greičiau pasiekti klinikinį efektą?

Nesvarbu, kokiu būdu būdu gaunamas vitaminas D, iš pradžių jis būna neaktyvus, o aktyvinamas jis vykstant tam tikriems procesams kepenyse ir inkstuose. Kai kuriems vitamino D preparatams gali „neprireikti“ etapo, vykstančio kepenyse, todėl poveikio gali būti sulaukiama greičiau. Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai ir koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.