Ji tiesiog savo sūnums, kuriems tuomet buvo treji ir pusantrų metukų, davė gerti daug skysčių ir šaldė juos su vėsia flanele. Po kelių dienų jos sūnūs pasveiko.
„Jeigu tu maitiniesi sveikai ir vedi sveiką gyvenimo būdą, manau, kad tavo kūnas gali susitvarkyti su daugeliu iššūkių“, – kalbėjo moteris.
Kenksmingi chemikalai
Trisdešimt ketverių metų Sara, gyvenanti Anglijoje, yra viena iš nedaugelio ryžtingų tėvų, kurie atsisakė skiepyti savo vaikus nuo tymų, tuberkuliozės, raudoniukės ir kokliušo.
Moteris mano, kad jos sūnūs užsikrėtė tymais iš vieno vaiko žaidimų centre – šis neseniai buvo paskiepytas nuo tymų ir raudonukės. Šios vakcinos yra gaminamos iš susilpnėjusių, tačiau gyvų virusų, kurios lieka kūne trumpam laikui ir kai kurie tiki, kad gali būti paskleistos į aplinką per kosulį, čiaudulį.
„Niekada nebuvo įrodyta, kad kuri nors iš vakcinų yra visiškai saugi ar efektyvi, tad kodėl turėčiau leisti, kad mano vaikai būtų be reikalo pripumpuoti kenksmingais chemikalais? Tokios ligos kaip poliomielitais ir difterija mūsų šalyje jau seniai išnyko – labiausiai dėl gerų sanitarinių sąlygų, o ne skiepų – aš taip manau. Nesuprantu, kodėl tėvai taip jaudinasi, jog jų vaikai susirgs tymais ar kokliušu – ne taip seniai žmonės tiesiog susirgdavo šitomis ligomis ir pasveikdavo nuo jų“, – kalbėjo Sara.
Persirgo ir kokliušu
Laimei Danielis, kuriam dabar aštuoneri, ir Calenas, kuriam šešeri, pasveiko nuo tymų lengvai. Pernai jų sesės Leksa, kuriai dabar penkiolika, ir Violeta, kuriai dveji, susirgo kokliušu. Sara elgėsi lygiai taip pat, kaip ir su berniukais, susirgusiais tymais.
Sara tvirtai laikosi savo įsitikinimų, nepaisant kritikos bangos, kurios sulaukia iš sveikatos specialistų, kitų tėvų ir net jos pačios šeimos.
„Mano tėvai man sakė, kad aš „labai kvaila“, mano mama netgi nuėjo taip toli, kad teigė, jog aš „nužudysiu“ savo vaikus. Aš žinojau, kad ji klysta, bet mes tiesiog nustojome apie tai kalbėti“, – kalbėjo ji.
Sara pradėjo abejoti skiepų nauda, kai jos vyriausia dukra turėjo gauti pirmuosius skiepus. Tuomet ji nuėjo į vietinę biblioteką ir skaitydama įvairią literatūrą priėjo išvadą, kad didžioji dalis ligų buvo išnaikinta ne dėl skiepų, o dėl pagerėjusių sanitarinių sąlygų. Ji taip pat išsiaiškino, kad skiepuose yra aliuminio bei mononatrio glutamato. Kalbėdamasi su tėčiu ji išsiaiškino, jog šis ir jo draugai yra sirgę kokliušu, ir visi išgyveno. Taip Sara nutarė savo vaikų neskiepyti.
