• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skylėta žmogaus galva iš Ementalio sūrio, išskirtiniai pyragaičiai iš pirštų, inkstų ir audinių, milžiniškas pyragas su akim iš plastmasės ir kūnu iš spagečių... Ne, tai ne paprastas restorano meniu, bet viena, Paryžiuje, La Maison Rouge, eksponuojamos parodos dalis.

REKLAMA
REKLAMA

Paroda vadinasi „Visi esame kanibalai“  ir yra paremta žymaus antropologo Claude Levi-Strauss nuomone, kuris tikino, kad antropofagija yra „paprasčiausias būdas identifikuotis su kitu, kaip su pačiu savimi“, - rašo tinklapis publico.es.

REKLAMA

Paryžiaus meno centre pristatoma paroda analizuoja žmogaus potraukį kanibalizmui. Jos įkvėpimo šaltiniai buvo tiek senosios Naujosios Gvinėjos gentys, dailininkai Francisco de Goya, Lucas Cranach, tiek šiuolaikiniai video menininkai.

Paroda „Visi mes kanibalai“ (publico.es nuotr.)Paroda „Visi mes kanibalai“ (publico.es nuotr.)

Ekspozicija pradedama nuo laukinės antropofagijos, kur į kanibalus žvelgiama kaip į velnio apsėstas būtybes, arba kaip vaizduojama 19 amžiaus Fidži salos gyventojų nuotraukose - kaip į laukinius barbarus, organizuojančius žmonių medžioklę.  Taip pat eksponuojami 16 amžiaus rašytojo ir nuotykių ieškotojo Jean de Léry užrašai ir piešiniai, kuriuose kanibalai grobuoniškai, vieną po kitos, ryja savo aukas.

REKLAMA
REKLAMA

Parodos refleksijos priartėja iki „individualios ir kolektyvinės tapatybės susiformavimo, kuri įsitvirtina dvigubame atmetimo ir priėmimo judesy: kūnas, suvokiamas kaip organizmas, kuriame vyksta metamorfozė, kuris minta pats, o vėliau atiduoda save kitam“, - pasakoja parodos organizatoriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Surištų kalinių, kurie laukia, kol bus ketvirčiuoti epizodai - tai labiausiai moksliškas parodos žvilgsnis, skatinantis menininkų vaizduotę į šį fenomeną žvelgti kritiškai, su tam tikru subtilumu ar  pasitelkus fantaziją.

Toliau šio fenomeno tyrimas,  persikelia prie erotikos, žiaurumo, siaubo, nepasotinamos meilės, ritualo ir aukojimo temų nagrinėjimo. Taip pat apmąstomi įsivaizdavimai, kylantys iš vaikystėje girdėtų liaudies pasakų ir legendų, kuriuos visuomet lydi prisiminimai apie kruvinus į gabalus sukapotus  kūnus, žmogėdras ir t.t.

REKLAMA

Aliuzija į aukojimą, šventus ir išniekinančius ritualus, į motinystę ar reiškiamas gailestis kanibalų aukoms, - tai temos, kurios atsispindi fotografijose, Francisco de Goya satyrinėse graviūrose „Caprichos“ ar Norberto Bisky tapybos darbuose.

Ši ekspozicija, kurią surengė La Maison Rouge išties drąsi, tačiau ne tokia polemiška kaip olando Gunther von Hagens, 2009 metais, į Paryžių atvežta paroda Our body, arba „Mūsų kūnai“. Teismas šią parodą nutarė uždaryti, kadangi nebuvo nustatyta teisėtai ar apgaulės būdu buvo gauti kūnai, kuriuos panaudojo menininkas savo parodoje.

Paroda „Visi esame kanibalai“, - tai sudėtingas, žiaurios ir laukinės žmogaus pusės apmąstymas. Vėliau ekspozicija keliaus į Berlyną, kur bus eksponuojama nuo gegužės 28 iki rugsėjo 18.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų