• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Sunku paneigti, kad bendravimas internetu šiais laikais yra viena populiariausių ir patogiausių bendravimo formų. Tačiau, nepaisant virtualaus bendravimo teikiamų galimybių, reikia pripažinti, kad jis niekuomet nepakeis tikro ir nuoširdaus pokalbio prie puodelio kavos susitikimo metu. Pasak psichologės Rasos Slonskienės, bendravimas internetu yra tik saldainis, kuriuo ilgai gyvas nebūsi.

 Sunku paneigti, kad bendravimas internetu šiais laikais yra viena populiariausių ir patogiausių bendravimo formų. Tačiau, nepaisant virtualaus bendravimo teikiamų galimybių, reikia pripažinti, kad jis niekuomet nepakeis tikro ir nuoširdaus pokalbio prie puodelio kavos susitikimo metu. Pasak psichologės Rasos Slonskienės, bendravimas internetu yra tik saldainis, kuriuo ilgai gyvas nebūsi.

REKLAMA

Tas saldus jausmas

Virtualus bendravimas visuomet vienaip ar kitaip veikia mūsų jausmus. Nematant pašnekovo, labai lengva patikėti tuo, kas rašoma, nors iš tiesų visa tai gali būti tik apgaulė. Psichologė sako, kad toks bendravimas žmonėms yra įdomus, bet tai tik butaforinė iliuzija. „Labai saldus jausmas yra susirašinėti, nematant su kuo susirašinėji. Taip bendrauti yra lengviau – nėra atsakomybės, galima meluoti“ , – sako Rasa Slonskienė. Virtuali bendrystė yra tik tariamoji, nes internetiniai draugai, jeigu jų nė karto nesi matęs realiai, labai lengvai gali apgauti. Be to, remiantis bendravimo psichologija, jausmai yra pilnaverčiai tik tada, kai jais gali dalintis kartu su kitu asmeniu, matydamas ir suvokdamas pašnekovo jausmus, todėl virtualus bendravimas nelaikomas pilnaverčiu.

Tiesa, psichologė teigiamai vertina internetines pažintis, nes šiais laikais taip susipažinti ir bendrauti yra visiškai normalu. Tik visuomet reikia elgtis atsargiai, kad išvengtume skaudžių pasekmių. Gausiai naudojamos šypsenėlės, pagyvinančios pokalbį ir suteikiančios emocinį atspalvį, irgi ne visada atlieka tiesioginę funkciją – jos į pokalbį įterpiamos automatiškai ir kartais neatspindi tikrų jausmų.

REKLAMA
REKLAMA

Virtualaus bendravimo įtaka žmogui

Nuolatinis susirašinėjimas pamažu gali lemti žmogaus elgesio pokyčius. Neretai linksmumas internete yra pakeičiamas tyla ir nedrąsa realybėje. Tiesa, Rasa Slonskienė pastebi, kad yra keli tipai žmonių, kurių bendravimas virtualiai ir gyvai skiriasi. „Vieni, bendraudami internetu, yra labai iškalbingi, o sutikti gyvai negali net žodžio ištarti. Bet yra ir tokių, kurie tiek internete, tiek gyvai bendrauja puikiai. Nėra griežtos ribos“ , – teigia psichologė.

REKLAMA

Sakoma, kad asmenys, realybėje neturintys draugų, jaučiasi laimingesni, bendraudami virtualiai. Jie prie kompiuterio praleidžia daug laiko ir bendrauja su „draugais“, kurie iš tiesų yra tik nepažįstamieji, o iš jų sulaukti realios pagalbos beveik neįmanoma. Psichologės teigimu, daugelis žmonių tokiu būdu maskuoja nepasitikėjimą savimi, nes virtualioje aplinkoje galima apsimetinėti ir neparodyti savo tikrojo „aš“.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausta apie virtualaus bendravimo naudą, ji tikina, kad šią bendravimo formą neigiamai vertinti netikslinga, nes savotiška nauda yra: „Realiai virtualus bendravimas nepadeda, bet iliuzijoje – taip. Tą akimirką jaučiamas momentinis malonumas, o tai irgi yra gerai.“

Be to, pabrėžiama didžiulė patyčių galimybė, ypač vaikams, – pagal statistiką net 6 iš 10 vaikų patiria patyčias elektroninėje erdvėje. „Kuo daugiau sėdi prie kompiuterio, tuo daugiau gali sulaukti patyčių“ , – perspėja psichologė. Pasak jos, normalu ir nežalinga prie kompiuterio praleisti 2-3 valandas, o ne daugiau, priešingai – tai gali virsti į priklausomybę nuo interneto. „Priklausomybė yra tada, kai jau yra pasekmės, bet tu jų nesuvoki. Pavyzdžiui, vaikai sėdi prie kompiuterio ir neina į mokyklą. Tai žaloja asmenybės brandumą‘ , – tikina Rasa Slonskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvo bendravimo pranašumai

Įsilieję į internetinę erdvę, kartais per daug sureikšminame susirašinėjimą ir laikome jį lygiaverčiu tikram pokalbiui. Vis dėlto gyvas bendravimas yra pranašesnis ir vertingesnis.

Pirmiausia, matoma pašnekovo reakcija. „Bendraujant gyvai, tu matai reakciją, gali paaiškinti savo mintį, o atsakymus galima įvairiai interpretuoti. Esminė klaida – žinutės iškraipymas ir vertinimas pagal save. Nėra empatijos. Be to, tokiame bendravime yra labai didelė siena. Toje sienoje nėra net skylučių, kad pamatytum, kas yra už ekrano“ , – teigia psichologė. Internetinė erdvė – lyg kalėjimas.

REKLAMA

Antra, didžiulis skirtumas tarp gyvo ir virtualaus bendravimo yra suvokiama parama – žinojimas, kad, esant reikalui, sulauksi pagalbos iš savo draugų. „Turėdamas tik virtualius draugus, tu niekada negali tikėtis pagalbos. Suvokiamos paramos internete nėra. O jeigu jos neturi, nesijauti saugus. Ta suvokiama parama suteikia saugumo jausmą“ , – tvirtina Rasa Slonskienė.

Trečia, balso intonacijos reikšmė. Psichologės teigimu, balso intonacija yra daug svarbesnė už pasakytus žodžius. Ji suteikia stiprų emocinį foną, o virtuali kalba yra nebyli kalba. Be to, rašydamas žinutes, gali apsvarstyti ir apgalvoti savo atsakymus, o bendraujant akis į akį, pauzės nepadeda ir verčia jaustis nejaukiai.

REKLAMA

Psichologės patarimas

Vien virtualus bendravimas gali pakenkti žmogaus psichikai ir turėti neigiamų pasekmių. Kad taip nenutiktų, Rasa Slonskienė pataria stengtis kuo dažniau susitikti su draugais, o jeigu visi draugai tik virtualūs – reikia įdėti šiek tiek pastangų. „Susirask bent vieną draugą, kuris turėtų dar vieną draugą. Trys – jau yra kompanija. Bendrauti internetu yra saldu, bet kai visada saldu, reikia ir vandens – gyvo bendravimo“ , – įsitikinusi psichologė.

Enrika Valančiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų