Nors skaistgirietė Virginija jurginus augina daugiau nei trisdešimt metų, pasak jos, jie nebuvo pirmoji aistra. „Kažkada buvo ir tulpių laikotarpis, narcizų, o po to jau užsikabinau ant jurginų“, – pasakoja Virginija.
Labiausiai patinkančios veislės Virginija sako neturinti. „O jeigu taip, tai man visai patinka anemoniniai, pomponiniai, rutuliniai, žvaigždiškieji jurginai – sakykime tokie, kurie sunkiausiai išsiveda“, – vardina moteris.
Pasiteiravus, kiek skirtingų rūšių auga Virginijos laukuose, moteris pastebi, kad neretai yra daroma klaida. „Kaip aš sakau, turiu tik vieną rūšį – jurginus, o turiu aš virš tūkstančio skirtingų jų veislių. Rūšis viena ir ta pati, paprasto laukinio augaliuko. O visi kolekcininkai augina jurginų veisles“, – pataiso moteris.
Kiekvienais metais moteris savo kolekciją papildo maždaug dviem šimtais naujų jurginų veislių, kurias parsisiunčia iš įvairių Europos miestų.
„Pas mane yra kolekcija, kiekvienais metais, kai kažkas sudžiūsta, supūva ar nebepatinka, pakeičiu į naujas veisles. Jas užsisakau iš Olandijos, Latvijos, šiemet dar spėjau ir iš Anglijos parsisiųsti. Iš kokios Kanados ar Amerikos nesiunčia“, – sako Virginija Gasiūnaitė.
Sulaukia pripažinimo konkursuose
Virginija pasakoja, kad jurginų veisles išvedinėja bei jiems pavadinimus galvoja pati. Šiais metais net penkios moters veislės dalyvauja tarptautiniame Paryžiaus konkurse. „Šiemet galiu pasigirti – mano pačios sukurtos penkios veislės dalyvauja tarptautiniame konkurse Prancūzijoje. „Facebook“ galima pamatyti visų konkursantų nuotraukas, tarp jų ir mano jurginai“, – džiaugiasi Virginija.
2018-2019 metais Kaune vykusiame konkurse moteris taip pat sulaukė pripažinimo. Dvi Virginijos išvestos jurginų veislės buvo įvertintos. „Jurginas „Otilija“ 2018 metų jurginų grupėje laimėjo pirmą vietą“, – džiaugiasi pasiekimais Skaistgirių kaimo gyventoja.
Virginijos jurginų galima pamatyti kasmet Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos rengiamoje parodoje. Taip pat, į Panevėžio rajone esantį Skaistgirių kaimą, pažiūrėti jurginų bei gauti patarimų atvažiuoja smalsuolių iš visos Lietuvos. „Sekmadieni ir be pietų likau, visą dieną vyko žmonės, tai vieni, tai kiti“, – džiaugiasi galinti padėti Virginija.
Sodinimui svarbu šilta žemė
Pasak Virginijos, jurginus yra geriausia sodinti pavasarį, kuomet žemė jau yra pašilusi. „Į šaltą žemę nepasodinsi. Aš pradedu sodinti apie gegužės vidurį, šiais metais kažkur apie gegužės 10 dieną sodinau, nes jau žemė pakankamai įšyla“, – sako skaistgirietė moteris.
Jurginai – savotiškos gėlės, jų lepumas priklauso nuo to, kokią veislę pasirenkate. „Yra tokių veislių, kurios labai lepios, vos ne kaip žaisliuką kalėdinį eglutės reikia saugoti. O taip juos laikant per žiemą rūsyje svarbu yra, kad nebūtų per daug drėgmės, šalčio. Dažnai nušąla, nupūva, sudžiūsta, šis laikotarpis sunkiausias“, – apie jurginų papildomą priežiūrą pasakoja Virginija.
Nuo pavasario vidurio iki rudens vidurio V. Gasiūnaitė darbuojasi laukuose, o įpusėjus rudeniui moteris keliasi dirbti bei saugoti jurginus į rūsį.
„Nuo spalio vidurio jau pradėsiu rauti, prasidės kilnojimas iš laukų į rūsį. Tuomet sėdėsiu ir žiūrėsiu žiemą, ar nepūva, nedžiūsta. Toks žaidimas“, – teigia Virginija.
Pasiteiravus, ar šių metų orai – šalta žiema bei karšta vasara turėjo įtakos jurginų augimui, Virginija teigia, jog įtakos tikrai turėjo, tačiau visgi džiaugiasi tuo, ką duoda gamta.
„Viskas kenkia, karšta – išdžiūsta. Šiemet vėliau susisodinau, pora savaičių vėliau nei įprastai, todėl dabar to ūgio nėra, žydėjimas vėluoja. Masinis žydėjimas prasideda tik dabar, o anksčiau būdavo, kad jis vyksta jau rugpjūtį“, – skundžiasi moteris.
Tačiau nepaisant to, Virginija džiaugiasi, kad užtenka lietaus, mat jurginams augti yra geriau, kuomet oras drėgnesnis, vėsesnis. „Oro, aišku, ne minuso reikia. Jiems dabar, kaip sakau, yra rojus“, – teigia V. Gasiūnaitė.
