Apie tai, kaip susikurti praeitimi dvelkiantį interjerą, pasakoja specializuotame baldų ir interjero centre „Domus galerija“ įsikūrusių salonų atstovai.
Kas yra vintažas? Dažniausiai juo įvardijama viskas, kas yra sena. Iš tiesų ši sąvoka apima 1940-1950-ieji metų laikotarpį, o daiktą - baldą, drabužį, aksesuarą - vintažiniu galime laikyti jeigu jis yra iki 100 metų senumo, senesnį – antikvariniu. Vintažas apibūdina tai, kas yra išlaikyta ir kokybiška, atspindi specifinius konkrečiam laikotarpiui būdingus bruožus.
„Vintažinis interjeras yra skirtingų įvaizdžių ir stilių derinys, kiekvieno namuose galintis atrodyti vis kitaip, todėl labai sudėtinga pasakyti receptą, kaip tokį interjerą susikurti. Stiliumi tai pavadinti būtų netikslu, tai greičiau kasdienybės estetika – skoningai ir stilingai tarpusavyje suderinti seni ar pasendinti daiktai,“ – teigia tapetų ir audinių salono „Retroforma“ šeimininkė Lina Kalinauskaitė – Forsman.
Į savo namus siekiantys įnešti senų laikų dvasios tai daro dvejopai. Vieni ieško ir perka dėvėtus, autentiškus tam tikro laikotarpio baldus ir aksesuarus, kiti renkasi naujus, tačiau specialiai sendintus, vaškuotus, pastelinio kolorito, dekoruotos subtilia tapyba ar drožiniais interjero objektus.
„Atsigręžimas į vintažą – tai noras realizuoti jaukumo poreikį. Kai žmogus pasiilgsta šilumos ir romantikos savo namuose, kai pavargsta nuo taip dažnai kultivuojamo minimalizmo, tuomet jis dažnai grįžta prie puošnių, rankų darbo, ornamentais puoštų baldų ar kitų interjero detalių,“ – teigia sendintus dekoruotuos baldus ir interjero detales gaminančio salono „Kemenos namai“ direktorė Rita Tevainienė.
Senų laikų pojūtį geriausiai atkuria odiniai ar padėvėto medžio baldai - senovinės knygų lentynos, indaujos, spintos.
Antra vertus, salono „Dubingiai“ atstovė Otilija Lincevičienė teigia, kad beatodairiškai vaikytis autentiškumo nepatartina, ypač kalbant apie baldo kokybę ir funkcines galimybes. „Geriausia autentišką įvaizdį derinti su šiuolaikiniais patogumais ar detalėmis, pavyzdžiui, galima rinktis praeitam amžiui būdingos formos minkštasuolį ar fotelį su drąsiu ir spalvingu specialiai pasendintu gobelenu,“ - teigia O. Lincevičienė.
Dar vienas svarbus vintažinio interjero akcentas – senas kilimas. Šiandien gamintojai šiam poreikiui patenkinti netgi siūlo rinktis naujam gyvenimui prikeltus senus kilimus. Pavyzdžiui, kilimus – mozaikas, jie anglų kalba vadinami „patchwork“. Tai seni, rytietiškų raštų rankų darbo kilimai, kurie yra atnaujinami plaunant ir perdažant, bei jungiant atskirų kilimų detales į vientisą gaminį. Šių kilimų paviršiaus natūralų žvilgesį lemia intensyvus plovimas žolių šampūnais ir natūraliu muilu, bei džiovinimas kaitrioje saulėje – taip išgaunamas sendinimo efektas.
Įvairiausios smulkmenos taip pat užima itin svarbią vietą vintažiniame interjere. „Tie, kurie renkasi vintažinius baldus, didelį dėmesį skiria ir aksesuarams. Pavyzdžiui, renkasi šviestuvus su mezginiais, subtilius žalvarinius virtuvės, valgomojo stalo servetėlių laikiklius, stiklines vaisines,“ – sako R. Tevainienė.
Skirtingose namų vietose patartina laikyti tokius vintažinius daiktus kaip skėčių laikikliai, stiklinės ar krištolinės vazos, gėlių paveikslai. Geriausia maišyti tarpusavyje įvairias spalvas, formas ir dydžius. Pavyzdžiui, rinktis įvairiausių dydžių, bet panašių spalvų gėles.
Vintažiniame interjere vyrauja įvairių spalvų ir raštų audiniai. Ant baldų, stalo ištiesti audiniai gali tapti tiek interjero akcentu, tiek papildyti interjero visumą. Šluostės, staltiesės, pagalvėlės, nėriniai suteikia autentiškumo jausmą.
Šiam interjerui sukurti ir sienoms dažyti patartina rinktis pastelines bei prislopintas spalvas. Dar vienas puikus būdas dekoruoti sienas – tapetai. Geriausia rinktis raštuotus, vienspalvius ar kelių spalvų tapetus.
Galima rasti labai daug tapetų kurie atspindi tam tikrų praėjusių laikotarpių stilistiką, kai kurie jų netgi specialiai imituoja nutrintas sienas, raštus, freskas. „Šiuolaikinis moderniomis technologijomis sukurtas tapetas ar audinys gali atkartoti arba interpretuoti archyvuose saugomus originalus. Dažnai raštas ir grafinis elementas išlieka autentiškas, bet mastelis ir spalva prisitaiko prie šio laikmečio stilistinės aplinkos ir tuo metu vyraujančių spalvų tendencijų,“ – teigia L. Kalinauskaitė – Forsman.
Kuriant vintažinį interjerą svarbiausia nepersistengti ir beatodairiškai nesistengti atkartoti vaikystėje matytų, šiltus prisiminimus keliančių senelių namų. Geriausia rinktis eklektišką stilių – šiuolaikines detales apgalvotai derinti prie interjere esančių vintažinių ar juos primenančių objektų.