Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, Aušros Vartų gatvėje Vilniuje įsikūrusiame bare „Bitc Bar“ spalio 19 dieną įvyko tos pačios lyties poros – Karalinos Lebedzevos ir Katsiarynos Maliukos Kim – vestuvės. Santuoka oficialiai įregistruota JAV Jutos valstijoje naudojant vaizdo ryšį.
Ceremonija prasidėjo 19:30 val., o jau 19:45 val. Jutos valstijos civilinės metrikacijos skyrius oficialiai paskelbė Karaliną ir Katsiaryną sutuoktomis. Pora iš karto gavo elektroninį santuokos liudijimą, patvirtinantį jos teisėtumą JAV. Pirmadienį taip pat išsiųsti popieriniai originalūs dokumentų egzemplioriai, o santuoka įtraukta į vietinius JAV registrus.
„Teisinis JAV sudarytų santuokų pripažinimas turėtų būti taikomas ir Lietuvoje pagal Hagos konvenciją, prie kurios prisijungė Lietuvos Respublika. Tai dar kartą patvirtina, kad JAV išduoti dokumentai turi turėti teisinę galią ir Lietuvos teritorijoje“, – teigiama pranešime.
Ar užsienyje įregistruota vienalytė santuoka galioja Lietuvoje?
Pranešime nurodoma, „Bitc Bar“, kuriame įvyko tuoktuvės, savininkai – Paulius Banevičius ir Maksimas Popovas – „taip pat sudarė vienalytę santuoką pagal panašią procedūrą ir patvirtina, kad tokios santuokos yra pripažįstamos Lietuvos valstybinėse įstaigose (bent jau visose, į kurias jiems patiems teko kreiptis)“.
Tai ne visiškai tiesa, nes Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuokos yra draudžiamos.
„Civilinio kodekso 3.12 straipsnis numato draudimą tuoktis tos pačios lyties asmenims, santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu“, – pažymi Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, asmenys, norintys norintys susituokti Lietuvoje, turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos:
- asmuo tuokiasi su priešingos lyties asmeniu;
- santuoka sudaroma laisva moters ir vyro valia;
- norintiems susituokti asmenims santuokos sudarymo dieną yra suėję 18 metų;
- abu asmenys yra veiksnūs (teismo sprendimu gali būti leidžiama tuoktis ir ribotai veiksniems ar ne jaunesniems nei 16 metų amžiaus asmenims);
- asmenys nepažeis monogamijos principų, t. y. nė vienas iš jų sudaręs kitos santuokos;
- šie asmenys nėra artimi giminaičiai.
Šias sąlygas atitinkančios santuokos laikomos galiojančiomis ir yra įtraukiamos į apskaitą. Taip pat į apskaitą įtraukiamos tos santuokos, kurios įregistruotos užsienio valstybėse nepažeidžiant jau minėtų sąlygų.
Vadinasi, užsienyje teisėtai sudaryta LGBT žmonių santuoka Lietuvoje nebus įtraukiama į apskaitą.
„Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja tos pačios lyties asmenų santuokų įregistravimo bei užsienio valstybėje įregistruotų santuokų įtraukimo į apskaitą tvarkos“, – nurodo Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius.
Taigi, pagal Civilinį kodeksą užsienio valstybėje teisėtai sudaryta LGBT žmonių, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuoka Lietuvoje nebus pripažįstama (mat sutuoktiniai sudarė santuoką užsienyje, siekdami išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos įstatymus).
Yra tam tikrų išimčių
Paulius Banevičius ir Maksimas Popovas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad Jutos valstijoje sudaryta jųdviejų santuoka nebuvo įtraukta į Lietuvos registrą.
„Jei kreipsitės į Lietuvos Respublikos santuokų registracijos skyrių ir paprašysite įtraukti jūsų santuoką į registrą dėl užsienyje sudarytos santuokos, tos pačios lyties poros santuoka nebus įregistruota. Taip nutiko ir mums – Lietuvos civilinės metrikacijos skyriaus atstovai atsiprašė, paaiškindami, kad šiuo metu įstatymai to padaryti neleidžia, ir mes tai suprantame“, – teigia Paulius ir Maksimas.
Nepaisant to, sutuoktiniai sako, kad kitos įstaigos, į kurias kreipėsi, pripažino jų šeimą. Tad kaip tai įmanoma?
Nors civilinės partnerystės Lietuvoje šiuo metu vis dar nėra, migracijos srityje šeimos nariais laikomi ir kitoje valstybėje registruotą partnerystę teisėtai sudarę asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties. Šie asmenys gali įgyti ir kitų teisių, jei tokia galimybė nustatyta Lietuvos teisės aktais (pavyzdžiui, partneriai yra laikomi paciento artimaisiais pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, jauna šeima – pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir kt.).
Taigi, pagal skirtingus įstatymus, P. Banevičius ir M. Popovas tose institucijose, į kurias kreipėsi, buvo laikomi šeimos nariais.
„Mes santuokoje jau beveik ketverius metus ir per tą laiką kreipėmės į Migracijos departamentą, norėdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje dėl sudarytos santuokos. Mums jis buvo suteiktas, ir dokumente nurodyta „Šeimos narys“. Kreipiantis į medicinos įstaigas, norint, kad vyras būtų priimtas, reikėjo patvirtinti giminystę. Taip pat, parduodant vertybinius popierius, mūsų bankas („Swedbank“) prašė pateikti santuokos liudijimą ir vyro rašytinį sutikimą dėl proceso vykdymo“, – vardija Paulius ir Maksimas.
Vis dėlto, P. Banevičius ir M. Popovas negali pasinaudoti visomis teisėmis, kurias įgyja susituokę heteroseksualūs asmenys. Pavyzdžiui, jie negali spręsti turto paveldėjimo ir kitų klausimų.
Poros teigimu, be pagrindinio santuokos tikslo – sukurti šeimą – jiedu sudarė santuoką tam, kad galėtų laisvai gyventi kartu Lietuvoje, kad būtų apsaugotos jų abiejų turtinės teisės ir sutuoktiniai galėtų patvirtinti savo giminystę ekstremalioje situacijoje.
„Šiuo metu, kai kiekvieną kartą parodydavome santuokos liudijimą, jis buvo priimtas“, – tikina Paulius ir Maksimas.
Jie teigia suprantantys, kad vieną dieną gali susidurti su sunkumais. O jeigu kuri nors Lietuvos institucija atsisakytų pripažinti šių vyrų santuokos dokumentą, teisybės jie ieškotų teismuose ir viešai.
„Jei staiga kokia nors institucija atsisakytų pripažinti mūsų santuokos dokumentą, ir tai mums būtų itin svarbu, mes nesitaikysime su diskriminacija – kreipsimės į teismą ir kovosime iki galo, įtrauksime politikus ir kreipsimės į visuomenę, bet neleisime diskriminuoti mūsų šeimos“, – teigia santuoką JAV įregistravę Paulius ir Maksimas.
„Esame dėkingi gėjų porai, kuri 2018–2019 metais nesutiko su Migracijos departamento atsisakymu pripažinti jų užsienyje sudarytos santuokos. Dėl to, kad ši pora Europos teisme apgynė savo teises, šiandien mes galime be problemų gyventi kartu Lietuvoje. Na, jei kada nors ir mums teks bylinėtis su kita valstybine institucija, būsime tik laimingi, kad galėsime palengvinti santuokos pripažinimo procesą kitiems ateityje“, – pažymi jie.
LGBT pora Lietuvoje – šeima, bet ne sutuoktiniai
Pagal Lietuvos Konstituciją LGBT asmenų pora gali būti laikoma šeima, tačiau šeima nėra lygu santuokai. Mat Konstitucijoje apibrėžta, kad santuoka yra sudaroma tarp vyro ir moters, o šeima yra lyčiai neutrali.
Anksčiau šeima buvo laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai (įvaikiai). Tai užribyje paliko ne tik LGBT žmones, bet ir nesusituokusias poras, turinčias arba neturinčias vaikų, senelius, auginančius anūkus ir kt.
2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose.
Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį (santuoka yra kaip vienas iš pagrindų šeimos santykiams kurti), tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos.
KT vertinimu, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y., santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
2019 metais KT praplėtė šeimos apibrėžimą – su migracija susijusioje byloje KT konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyčiai. Tai reiškia, kad tos pačios lyties asmenys yra pripažįstami kaip šeima, lygiai taip pat, kaip tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai ar kiti ilgalaikiais ryšiais susieti žmonės.
Keblumų kyla kalbant apie santuoką. Konstitucijoje labai aiškiai įtvirtinta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tai nesudaro prielaidų LGBT žmonėms susituokti. Norint suteikti galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Lietuvoje, reikėtų keisti Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį. Tai reiškia, kad šiuo klausimu Lietuvoje reikėtų surengti referendumą.
Teisme turi įrodyti, kad yra šeima
Civilinė sąjunga gali būti prilyginama santuokai arba teisiškai įformintai dviejų žmonių partnerystei. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektu norima įteisinti antrąjį variantą – partnerystę.
Šiuo metu 22 Europos Sąjungos (ES) valstybės iš 27 numato galimybes teisiškai įforminti vienos lyties asmenų šeimas (16 iš jų leidžiamos vienos lyties asmenų santuokos).
Lietuva yra tarp penkių, kuriose nėra galimybių LGBT žmonėms nei susituokti, nei įregistruoti partnerystės. To taip pat negalima padaryti Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje kelia demografines problemas, o trukdymas įgyvendinti savo fundamentinę teisę į šeimą daro šalį dar mažiau patrauklią. Dėl to šalis ir savo paties piliečius skatina emigruoti, sudaryti santuokas kitose valstybėse, ir namus kurti taip pat svetur“, – pranešime spaudai cituojamas advokatas Aivaras Žilvinskas.
Tais atvejais, kai santuoką sudaro vienos lyties asmenys (kai abu arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai) arba kai abu sutuoktiniai nėra Lietuvos piliečiai, jų santuokos į apskaitą Lietuvoje netraukiamos, net jei jos teisėtai sudarytos kitoje valstybėje.
Tai reiškia, kad kiekvienoje situacijoje tokioms šeimoms savo statusą tenka įrodinėti atskirai, kartais – ir teisminiu keliu.
Šiuo metu Advokatas A. Žilvinskas kaip tik atstovauja keliems pareiškėjams, Lietuvos piliečiams, kurie siekia teisminiu keliu įtraukti savo santuoką, sudarytą užsienyje, į Lietuvos apskaitą. Jis taip pat atstovauja dviem Lietuvos piliečių vienalytėms poroms Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris vertins, ar Lietuva pažeidžia jų teisę į šeimą ir privatų gyvenimą.
Civilinė partnerystė nebūtinai lygi santuokai
Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Tam, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas būtų priimtas, parlamentarai turėtų balsuoti dar kartą.
Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar bus bandoma dar kartą sugrąžinti sunkiai kelią besiskynusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą į Seimo darbotvarkę.
„Yra praeitos dvi stadijos – svarstymo stadija, išvados iš komiteto gautos – liko tik (įstatymo projekto – ELTA) priėmimas. Tačiau Seimas, eidamas į priėmimą, turi vertinti – jeigu įstatymas bus priimtas taip, kaip dabar atrodo, yra prezidento veto galimybė“, – spalio 9 d. „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tokiu atveju, reikėtų dar kartą 71 (parlamentaro pritarimo – ELTA), kad veto būtų atmestas. Negaliu galvos guldyti, kad tas veto būtų, bet tai, ką girdime iš Prezidentūros yra labiau, kad siūlomas kitoks reguliavimas“, – svarstė ji.
Visgi, parlamento vadovė neatmeta, kad palaikymas partnerystės klausimui bus gautas ir naujoje Seimo sudėtyje.
„Manau, kad tokie žmogaus teisių klausimai, jei juos patvirtina dviejų kadencijų Seimas, tarkime, jei paskutinis etapas būtų jau naujoje kadencijoje, tai taip pat būtų dar didesnis mandatas. Neatmetu, kad taip ir bus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
FUI FUI FUI FUI FUI FUI
