Traukinio lokomotyvas sveria apie 120 tonų ir tempia sąstatus, kurie sveria apie 6000 tonų. Maksimalus prekinio traukinio greitis yra apie 80 km/h. Net staigiai stabdant, traukinys dar rieda apie kilometrą. Todėl netikėtai išdygusi kliūtis – pėstysis ar automobilis – beveik pasmerkti dingti po traukinio ratais.
„Kai traukinys rėžiasi, automobilis atšoka kaip kamuoliukas“
Anot mašinisto, automobilių susidūrimai su traukiniais dažniausiai įvyksta dėl vairuotojų neatsakingumo ar tiesiog žioplumo, užsižiūrėjimo kertant geležinkelio bėgius. „Niekam nekiltų mintis degant raudonai šviesai įvažiuoti į sankryžą. Bet kažkodėl vairuotojai sugalvoja įvažiuoti į traukinio pervažą. O traukinys, kaip tyčia, atsiranda staiga ir netikėtai. Stabdymo kelias – ilgas, o tragedijos tikimybė – didelė. Mes, mašinistai, negalime nieko padaryti. Traukinio svoris didžiulis, kai jis rėžiasi į automobilį, šis net atšoka kaip kamuoliukas. Dažniausiai išgelbėti automobilio keleivių gyvybės nepavyksta“, – sako V. Bazys.
Mašinistui taip pat teko užvažiuoti ant automobilio. Avarija įvyko naktį, pastebėti mašiną pavyko tik likus keliasdešimčiai metrų iki jos. „Jaunuoliai lengvai padaugino ir važiavo į šokius. Buvo didelis rūkas. Nepataikė ant pervažos guminio kilimo – užvažiavo ant bėgių ir automobilis užstrigo. Pamačiau tą automobilį likus keliasdešimt metrų iki jo. Jausmas – siaubingas. Atsistojau nuo kėdės ir viskas sukilo. Staigiai ėmiau stabdyti, bet traukinys užlėkė ant automobilio. Išsigandau, kad pats traukinys nuo bėgių nulėks, bet sėkmingai sustojau. Didžiausias džiaugsmas buvo tada, kai pribėgęs prie automobilio pamačiau, kad jis tuščias. Berniokai tiesiog paliko jį ir paspruko“, – juokiasi mašinistas.
„Man priklauso dvi dūšelės“
Traukinio vairuotojas sako, kad yra pagrindinės trys kategorijos pėsčiųjų, kurie papuola po lokomotyvo ratais. „Visų pirma tai nuo alkoholio apsvaigę žmonės. Jie jau nesupranta, kokioje orbitoje randasi, bando orientuotis pagal bėgius ir traukia namo. Šie žmonės nereaguoja į garso signalus ir nesitraukia. Kita dalis – senyvo amžiaus žmonės. Jie jau skundžiasi klausa, prasčiau mato ir yra labai neatsargūs. Trečia dalis turbūt skaudžiausia – savižudžiai. Jiems šokti po traukiniu yra lengviausias būdas atimti sau gyvybę. Tačiau jie nepagalvoja, kaip po to jaučiamės mes. Tai yra labai baisu – depresijos, baikštumas darbe, emocinės problemos. Be pėdsako tai nepraeina“, – atvirauja V. Bazys.
Pasak pašnekovo, su tragedijomis susiduria beveik kiekvienas mašinistas. „Statistiškai paskaičiuota, kad kiekvienam mašinistui kas du metai tenka „dūšelė“. Man priklauso dvi „dūšelės“. Viena – moteriškė pavartojusi alkoholio. Antras – vaikinas, kuris nusprendė pats atimti sau gyvybę. Kaip vėliau sužinojau, tam pastūmėjo alkoholis ir pykčiai su mergina. Tikrai buvo sunku. Kiekvienam mašinistui sunku tai pergyventi. Tačiau turbūt baisiausia istorija, kurią teko girdėti, įvyko dar senais laikais. Vienam mašinistui prieš traukinį iššoko pėsčiasis ir tos pačios kelionės metu po ratais palindo automobilis. Čia jau sunku suvokti, kaip gali taip nesisekti“, – pasakoja V. Bazys.
Bėgiai – ne žaidimų aikštelė
Mašinistas įspėja, kad nors geležinkelių saugumas gerėja, jie dar nėra itin saugūs – neaptverti tvoromis, kiekvienas norintis gali ant jų lipti. O norinčių jais pasivaikščioti nuolat atsiranda. Tokios „pramogos“ kartais baigiasi tragiškai.
„Ypač tėvus norėčiau įspėti, kad traukinio bėgiai yra ne žaidimų aikštelė. Dabar, vasarą, vaikų išlekiančių į bėgius stipriai padaugėja. Jiems atrodo smagu pamojuoti traukinukui ar pasivaikščioti bėgiais. Tačiau vaikai yra labai neatsargūs ir jų žaidimai gali baigtis liūdnai. Ypač, kai vaikštinėja bėgiais užsidėję ausinukus ir klausosi muzikos, negirdi mašinisto signalo. Paskutiniu metu tai tampa aštria problema, kai žmonės klausosi muzikos ir pamiršta savisaugos jausmą“, – rūpinasi vairuotojas.
V. Bazys taip pat ragina vairuotojus neskubėti ir susti priešais geležinkelio pervažas. „Neimkite pavyzdžio iš tų, kurie važiuoja per bėgius nesustoję ar net per raudoną signalą. Jei jie spėjo, nereiškia, kad ir jūs spėsite. Dažniausiai taip ir pasitaiko, kad viena mašina pralekia, o kita papuola po ratais. Arba pamato, kad vienas traukinys pravažiavo ir skuba spausti pedalą. Tačiau iš paskos atrieda dar vienas. Todėl vairuotojų prašau daugiau atidumo ir atsargumo“, – sako V. Bazys.
