Nors dėl to moteris su vaiku dažnai varsto gydytojų kabinetų duris, vis tik ji neslepia, kad informacijos trūksta – kaip elgtis, kai vaikas ima dusti? Vežti į ligoninę? O gal namuose vertėtų turėti aparatą, kuris matuoja deguonies kiekį kraujyje?
Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniaus universiteto Santaros klinikų vaikų ligų skyriaus vyresniąją gydytoją vaikų pulmonologę docentę daktarę Sigitą Petraitienę, kuri aiškiai ir išsamiai papasakojo, kaip tėvai turėtų elgtis kritinėmis situacijomis ir kas gresia vaikams, kuriems staiga ima kristi deguonies kiekis kraujyje.
Gydytoja, kas išprovokuoja deguonies trūkumą organizme?
Jeigu kalbame apie vaikus, kurie iš esmės yra sveiki ir neserga lėtinėmis ligomis, tai dažniausiai deguonies trūkumą išprovokuoja ūminės kvėpavimo takų infekcinės ligos (virusai). Retais atvejais – svetimkūniai arba springimas.
Prie kokių konkrečių ligų pasireiškia deguonies trūkumas?
Ši būsena gali pasireikšti tiek prie viršutinių kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, ūminis obstrukcinis laringitas. Vis tik vaikams iki šešių mėnesių tai gali būti ir paprasta sloga, nes tokio amžiaus vaikai negali kvėpuoti pro burną, o nosies patys išpūsti nesugeba. Neišvalius sekreto iš nosies gali mažėti kraujo prisotinimas deguonimi.
Tokiu atveju vaikui bus sunku įkvėpti, girdėsime apsunkintą kvėpavimą.
Deguonies trūkumas gali pasireikšti ir sergant apatinių kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip ūminis obstrukcinis bronchitas, ūminis bronchiolitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimas. Esant apatinių kvėpavimo takų obstrukcijai, girdėsime apsunkintą iškvėpimą, kitaip tariant, švokštimą.
Kaip galima be matavimo specialiu aparatu atpažinti deguonies trūkumą?
Kai kraujo prisotinimas deguonimi (saturacija) yra mažiau nei 92 procentai, tai vadinama kvėpavimo nepakankamumo. Trūkstant deguonies, pasireiškia kvėpavimo sutrikimo požymiai.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra šie: dažnesnis nei įprastai kvėpavimas, pagalbinių kvėpavimo raumenų dalyvavimas kvėpavime (kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pilvas, kaklo duobutė), kūdikiams – nosies sparnelių plazdėjimas. Gali būti melsvas odos apie lūpas atspalvis, tačiau tai nėra privalomas požymis.
Kuo pavojinga būsena, kai vaikui trūksta deguonies?
Dėl deguonies trūkumo kenčia visi vaiko organai – be pakankamo deguonies poveikio jie negali tinkamai funkcionuoti. Ypač deguonies trūkumas pavojingas galvos smegenims. Smegenys tai išduoda tam tikrais požymiais – vaikas būna neramus, o sunkios būklės metu – vangus.
Kaip turėtų elgtis tėvai, pamatę, kad vaikas tapo apatiškas ar net pamėlynavo?
Pirmiausia – pagal galimybes užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Jei nekvėpuoja, pradėti gaivinimą, kuris susideda iš širdies masažo ir įpūtimų į burną. Būtina skubiai kreiptis pagalbos į medikus – geriausiai kviesti greitosios medicinos pagalbą. Jei šalia vaiko yra du žmonės – vienas turi gaivinti, kitas – kviesti pagalbą.
Kokios galimos uždelsto reagavimo pasekmės vaikams? Ar gali įvykti tam tikri smegenų pokyčiai, kurie lydės vaiką visą gyvenimą arba išprovokuos tam tikras ligas?
Jei vaikui sustoja kvėpavimas, tokiu atveju yra pavojingos net ir kelios minutės. O dusulys bei apsunkintas kvėpavimas yra pavojingas tada, kai deguonies įsotinimas yra mažesnis nei 92 procentai.
Ar deguonies matavimo aparatą (saturometrą) turi turėti kiekviena šeima?
Paprastai deguonies trūkumas pasireiškia akivaizdžiai matomais aukščiau įvardintais kvėpavimo nepakankamumo požymiais, tokiais kaip garsus, apsunkintas, dažnas kvėpavimas.
Atsiradus šiems požymiams reikalinga gydytojo konsultacija nedelsiant. Saturometro turėjimas namuose situacijos daug nepakeis.
Kitaip yra, jei auginame vaiką, kuriam kartojasi deguonies trūkumas, žinoma to priežastis, pavyzdžiui, astmos paūmėjimas.
Tėvai tokiais atvejais moka atpažinti vaiko būklę bei suteikti tinkamą pirmą pagalbą medikamentais – tokiu atveju saturometro turėjimas namuose ir mokėjimas juo naudotis yra didelė pagalba.
