Gintarė yra geografijos mokytoja ir, kiek save pamena, gamta, aplinkosauga ir ekologija jai visada buvo svarbūs dalykai gyvenime. Prieš aštuonerius metus sutikusi Mantautą, ji greitai suprato, kad atrado savo bendramintį, todėl abu ėmė puoselėti tvarų gyvenimo būdą.
„Visa ko rimta pradžia laikome mūsų mitybą. Sužinoję apie gyvulininkystės žalą gyvūnams, žmonėms ir taršą aplinkai supratome, kad nuo šiol turime daugiau dėmesio kreipti į tai, ką valgome, o, pradėję gilintis į augalinę mitybą, aptikome dar daugiau sričių, kuriose galime augti.
Šiai dienai beveik visose mūsų gyvenimo srityse atsižvelgiame į tvarius sprendimus, tačiau mityba vis vien išlieka pirmoje vietoje, nes nuo jos priklauso mūsų sveikata, gera nuotaika, o ir sąžinė kur kas ramesnė. Žinome, kad mūsų kasdienis maistas atspindi mūsų vertybes“, – pasakoja Gintarė.
Šventę kūrė pagal save
Prieš penkerius metus pora pradėjo planuoti ir kurti savo galimą vestuvių scenarijų. Nenuostabu, kad pirmasis klausimas, kuriuo abiejų nuomonės visiškai sutapo, buvo būtent augalinio maisto vartojimas vestuvėse.
„Tuo metu dar net nežinojome apie augalinės mitybos naudą arba ypatumus, bet žinojome, kad mūsų meilės šventės metu kiek įmanoma atsisakysime žalos gamtai, ypač gyvūnams. Nuo šios minties pradėjome kreipti visą gyvenimo būdą tvarumo link.
Norėjome, kad mūsų vestuvės pilnai atspindėtų mus ir mūsų vertybes, kurias kartu auginome aštuonerius metus. Tad tikslas buvo ne tvarus vestuvių festivalis, o šventė, paremta mūsų gyvenimo būdu“, – dalijasi jaunavedžiai.
Vestuvėms pora ruošėsi keletą mėnesių. Gintarė pasakoja, kad tai buvo pirmoji tokia didelė šventė, kurią organizavo jie patys. Anksčiau gimtadienius ir kitas progas jie dažniausiai minėdavo keliaudami, todėl visas kelionėse sukauptas patirtis ir idėjas pritaikė vestuvių šventei.
„Kadangi norėjome šventę kurti pagal save, neatsižvelgdami į standartus, visi sprendimai gimė labai natūraliai ir lengvai, tiesiog savo požiūrį pritaikėme esamiems ištekliams ir aplinkybėms“, – sako Gintarė.
Visos detalės apgalvotos iki smulkmenų
Penkios rūšiavimui skirtos dėžės, iš senų palečių sukalta kompostinė dėžė organinėms atliekoms, lauko baldai iš šiaudų ryšulių, iš atliekų sukalti stalai ir įrengta lauko prausykla – tai tik kelios strategijos, kuriomis tvarų gyvenimo būdą atspindinčioje vestuvių šventėje vadovavosi Gintarė ir Mantautas.
Vienas iš originaliausių šventės akcentų – indėniška palapinė tipis, kurį šventės organizatoriai pastatė iš elektrikų iškirstų medžių, o vidaus įrengimui naudojo jau panaudotus daiktus ir tekstilę.
Sutuoktiniai kūrybiškai pažvelgė ir į aplinkos puošimą dekoracijomis, kurioms naudojo tik lauko augalus, skintas mėtas, senus stiklainius, virvių atraižėles ir kitas sodyboje buvusias liekanas.
Gintarė ir Mantautas viską apgalvojo iki menkiausių smulkmenų, todėl po penkias dienas trukusio festivalio, kuriame iš viso buvo 60 žmonių, liko tik du maišai nerūšiuojamų atliekų. Sutuoktiniai pasakoja, kad viena iš labiausiai pasiteisinusių strategijų – taisyklė kiekvienam svečiui atsinešti savo indus:
„Dėl šios taisyklės jaudinomės bene daugiausiai, tačiau svečiai liko patenkinti, vis kartojo, kokia paprasta ir puiki tai mintis. Be to, jie sakė, kad nuo šiol patys ją taikys savo kuriamose šventėse.“
Galvą daugiausiai teko pasukti dėl maisto
Jie neslepia, kad vienas iš sunkesnių uždavinių buvo maisto ruošimas, tačiau net ir šiam dalykui pavyko rasti išeitį.
„Įsigijome špižinį 40 litrų talpos kazaną, smulkintuvą ir buvome paruošę nuolat veikiantį vaišių stalą, kuriame visada buvo vaisių, desertų ir užkandžių. Salotoms prieš kelis mėnesius pasėjome kelias lysves, kad šventei būtų šviežio maisto“, – vardija Gintarė.
Sutuoktiniai patys, kiek tai buvo įmanoma, ruošė maistą: gamino humusą, avokado ir alyvuogių užtepėles, ledus. Į augalinio maisto gaminimą įsitraukė ir artimieji, kurie darė riešutų rutuliukus, pyragus, net ir veganišką skruzdėlyną.
Nors dėl svečių maitinimo porai ir teko pasukti galvą, galiausiai visi buvo sužavėti maistu, mėgavosi aukštos kokybės produktais ir gėrimais.
Norėjosi laisvos atmosferos
Dar viena pasiteisinusi tvaraus vestuvių festivalio idėja buvo požiūris „svarbiausia netrukdyti“. Gintarė sako, kad mintis gimė neplanuotai, tačiau padėjo sukurti ypatingą atmosferą.
„Sukūrėme erdvę, kurioje leidome visiems reikštis, kurti ir atsipalaiduoti. Kadangi šventė buvo labai laisva, žmonės patys siūlėsi prisidėti prie jos ir mes su džiaugsmu priėmėme bet kokį norą padėti. Net ir pačios šventės metu daug veiklų vyko savaime, mums jų neorganizuojant.
Draugų ir artimųjų pagalba suteikė mūsų šventei sielą, taip kiekvienas norintis galėjo tapti svarbia festivalio dalimi, pasidalinti savo pomėgiais, talentais ir įgūdžiais. Bendraudami žmonės ne tik dalinosi ir mokėsi vieni iš kitų, bet ir kūrė bendras veiklas“, – pasakoja Gintarė.
Per penkias festivalio dienas svečiai ne tik dalyvavo meilę sutvirtinančioje ceremonijoje, bet ir išbandė savo jėgas futbolo turnyre, pynė sapnų gaudykles, žaidė tinklinį, mėgavosi pirtimi ir kubilu.
Prie laisvos šventės atmosferos prisidėjo ir tai, kad čia nebuvo vestuvėms įprastų ilgų suknelių, kostiumų ar kaklaraiščių. Kitokią nei įprasta aprangą rinkosi ne tik svečiai, bet ir šventės kaltininkai. Jiems lininius drabužius siuvo Gintarės sesuo:
„Kadangi savo šventėje buvome ne tik jaunieji, bet ir jos organizatoriai, žinojome, kad turėsime atlikti daug nenumatytų užduočių, todėl turėjome būti pasiruošę viskam. Negalėjome leisti, kad balta ankšta suknelė ar kostiumas su kaklaraiščiu mums trukdytų.
Linas, kaip žinia, yra bene geriausia medžiaga karštai vasaros dienai. Pasaulyje ir taip yra gerokai per daug vienkartinio naudojimo daiktų, atliekančių tik vieną funkciją ir norėjome, kad mūsų vestuviniai rūbai nebūtų vieni iš jų. Todėl vengėme bet kokios pompastikos, stengiamės, kad jie būtų praktiški ir planuojame juos naudoti savo kasdienybėje.“
Išpildė ilgai puoselėtą svajonę
Sutuoktiniai sako, kad prieš šventę sau jokių lūkesčių nesikėlė, tiesiog norėjo šventės, kuri atspindėtų jų gyvenimo būdą ir padovanotų džiugių emocijų. Panašu, kad tai pasiekti pavyko su kaupu.
„Atsipalaidavome ir leidome sau džiaugtis kiekviena šventės akimirka, net ir netikėtai prasidėjusia audra. Rezultatas pranoko bet kokius norus ir, festivaliui įvykus, nusprendėme, kad viską būtume darę taip pat. Vienintelė mintis, kilusi po šventės, buvo ta, kad draugų susibūrimus norime organizuoti dar ir dar“, – šypsosi pora.
Jie sulaukė daug gražių įvertinimų ir iš svečių, kurie gyrė netradicinius vestuvių ceremonijos sprendimus ir unikalią šventę, kurioje turėjo galimybę dalyvauti:
„Kaklaraiščiai ar aukštakulniai nevaržė ne tik mūsų, bet ir mūsų svečių, todėl daugelis atmena laisvą festivalio atmosferą. Svečiai taip pat teigiamai atsiliepia apie mūsų kurtą ceremoniją, kurios metu patys vienas kitam davėme įžadus, simboliškai užrišome draugystės apyrankes, žengėme per pačių padarytus vartus į santuokinį gyvenimą, o po to visi būrėmės kartu dainuoti sutartinių.“
Tvarus Klimukų vestuvių festivalis sulaukė ir daug aplinkinių žmonių susidomėjimo bei palaikymo. Jis netgi padėjo porai išpildyti seniai brandintą svajonę.
„Mus tai labai džiugina, mielai su visais dalijamės savo atradimais. Kadangi kyla susidomėjimas ne tik mūsų vestuvėmis, bet ir gyvenimo būdu, nusprendėme įkurti ilgai svajotą asmeninį feisbuko tinklaraštį „Terra Domus“. Ten išsamiai aprašome ne tik įvykusią šventę, bet ir kitus mūsų gyvenimo būdo aspektus“, – išsipildžiusia svajone dalijasi Gintarė.
