Derlius atpirks triūsą
Kaip pasakojo sodo prižiūrėtojai, šiemetė sausa vasaros pradžia kėlė nemažai rūpesčių, nes medelius reikėjo labai dažnai laistyti. Modernios laistymo sistemos kol kas ūkininkė nėra įsirengusi, todėl vandenį vežė traktoriumi, o talkininkai sodo augalus liejo rankiniu būdu. Be vandens uogos nebūtų užaugusios tokios didelės. Kadangi drėgmės vaismedžiams nepritrūko, jie atsilygino gausiu derliumi.
„Kol kas viskas gerai sekasi: trešnės sveikos, nesutrūkinėjusios. Daugiau kaip pusę derliaus jau esame nuskynę“, – liepos 3 dieną sakė trešnių sodą prižiūrinti Nida Dapkevičienė.
Moteris atsargiai gyrė metus, nes sodo šeimininkė labiausiai baiminasi, kad nenuskintų sunokusių trešnių nesugadintų lietūs. Nuo drėgmės pertekliaus jų odelė sutrūkinėja, uogos greitai genda, jas užpuola širšės, musės, taigi jos nebetinka prekybai. Vieną vasarą taip jau buvo nutikę – tąkart sodininkams gamta leido nuskinti ir parduoti tik 30 proc. trešnių, o kitas sunaikino lietūs.
Šiemetis trešnių derlius Žiūrių kaimo sode – penktasis ir pats palankiausias. Kiekvieni metai būna kitokie. Pernai trešnes per patį žydėjimą pakando šalnos. Kai tai nutiko, neliko prasmės saugoti uogų ir nuo jų lesti atskrendančių paukščių. 2016 metais uogas sugadino lietūs. Derlius nedžiugino ir dar ankstesniais metais: pačiais pirmaisiais metais vaismedžiai labai iššalo, o antraisiais menkai mezgė.
Kaina ne rekordinė
L.Šlekytės sode trešnės sunoko keliomis savaitėmis anksčiau nei tradiciniais metais. Visas sodas pasipuošė prisirpusiomis uogomis. Pirmiausia suskubta skinti šiemet anksti sunokusias Kordia veislės trešnes. Kol šių derlius buvo nuimtas, prisirpo ir vėlyvesnės veislės Regina trešnės. Beveik visi medeliai išaugino gerą derlių. Sodo šeimininkė tikisi iš viso priskinti iki 5 tonų uogų. Žinoma, jeigu orai nesutrukdys.
Kaip ir kasmet, trešnėms skinti į talką pasitelkiamos kelios draugų šeimos, giminės. Kadangi šiemet metai ypač derlingi, į pagalbą kviečiama ir samdomų talkininkų. Daugiausia į siūlymą padirbėti atsiliepia moksleivių, jie įdarbinami pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Jeigu tik palankus trešnėms skinti oras, sode pluša 7–8 žmonės. Kai šakos linksta nuo uogų, vienam skynėjui per dieną pavyksta priskinti nuo 60 iki 80 kg trešnių, todėl norinčiųjų padirbėti netrūksta.
Anot sodą prižiūrinčios N.Dapkevičienės, trešnių kainą, kaip ir kasmet, lemia rinka. Nemažai pigesnių uogų atvežama iš Lenkijos. „Nori nenori turime prie turgaus kainos prisitaikyti. Mes su prekybos centrais dar nebendradarbiaujame. Nėra tiek darbo jėgos, turėtume rūšiuoti“, – aiškino ji. Iš pradžių už litrą suskintų trešnių augintojai prašė 3 eurų, bet didelio pirkėjų bumo nesulaukė. Tada kilogramą paleido po 2,5 euro. Jeigu perkamas didesnis kiekis, kaina nuleidžiama iki 2 eurų. Daugiausia trešnių iškeliauja į turgus, nemažą dalį pasiima patys prekiautojai.
Skuba skinti
Kai paragauja uogų, trešnyną žmonės susiranda nesunkiai, vieni kitiems žinią perduodami iš lūpų į lūpas. Sodo šeimininkai leidžia ir patiems prisiskinti trešnių. Tuomet susitarus kaina gali nukristi iki 1,70 euro už litrą. Įsibėgėja trešnių prekyba ir internetu. Patiems augintojams prekiauti turguje ir siūlyti uogas iš pirmų rankų beveik nėra laiko – jie skuba skinti.
Šiuo metu Žiūrių kaime auga beveik 800 trešnių. Medeliai sensta, bet šeimininkai neketina jų atnaujinti. Sako, būtų per didelė investicija, nes reikėtų įdėti labai daug lėšų, o susigrąžinti jas ne taip paprasta. Per 5 metus gali pasitaikyti tik vieną sezoną dirbti pelningai. Tačiau darbo daug – reikia genėti, tręšti, purkšti, prižiūrėti, baidyti paukščius, vapsvas. Todėl ateitį trešnių sodo šeimininkė linkusi sieti su riešutais.
Šiame sode įveista ir apie 200 atsparesnių šalnoms lietuviškų vyšnaičių. Jų derlius šiemet irgi gausus, tik uogos smulkesnės nei ankstesniais metais. Greičiausiai taip yra todėl, kad nebuvo sąlygų jų palaistyti. Vyšnias šeimininkai siūlo už simbolinę kainą, palankią patiems žmonėms jas skintis. Tiesa, šios uogos jau eina į pabaigą.
„Sausra mums būna ne į naudą, jeigu vaismedžių nelaistome. Aplink trešnes vis ratais ėjome. Kai reikia skinti, gerai, kad nelyja, tad dirbome kiekvieną dieną“, – teigė trešnių sodo prižiūrėtoja.
Vyrauja nedideli vyšnynai
Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas
Lyginant Lietuvoje auginamas populiariausias uogas, šiemet žemosios, ypač braškės, labiausiai nukentėjo – buvo perpus smulkesnės. Avietės irgi džiūsta, yra smulkesnės nei įprastai, bet jau laukiame vasarinių, rudeninių aviečių veislių derliaus, kuris, jeigu dar palis, galbūt bus gausesnis ir kokybiškesnis. Vyšnios ir trešnės daugelyje Lietuvos vietų šiais metais jokių sausros požymių nepajuto, nes vaismedžių šaknų sistema gili. Žinoma, ten, kur smėliukas, pavyzdžiui, Dzūkijoje, arba kur lengvesnės, vandeniui pralaidžios žemės, ir vyšnios smulkios. Tačiau apskritai žiūrint, jų derlius ne tik Suvalkijoje, bet ir visoje Lietuvoje yra labai didelis, uogos gražios, kokybiškos.
Verslinių vyšnių ar trešnių sodų Lietuvoje praktiškai nėra. Jų auginami nedideli ploteliai. Šiek tiek didesni versliniai vyšnynai yra Žagarėje, vienas sodas įveistas palei Vilnių. Tačiau iš deklaracijų matyti, kad vyšnių ir trešnių sodai visoje Lietuvoje tesudaro keliasdešimt hektarų.
Manau, kad trešnių ir vyšnių uogų rūgštumą lemia veislė ir skynimo laikas. Kai kas gal valgo dar nesunokusias uogas, jeigu jos rūgščios. Šiemet rūgščios uogos neturėtų būti, nes netrūko saulės, šilumos. Nebuvo priežasčių joms nukrypti nuo sau būdingo skonio. Šie metai tikrai palankūs. Ypač trešnės sukaupė daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Tai matome atlikdami tyrimus. Sodininkystės ir daržininkystės institute auginame įvairių vyšnių veislių. Irgi labai gerai viskas dera, kokybė puiki.
