Per du mėnesius
Beveik prieš metus A.Valuckienė iš NMA gavo 44 tūkstančius 609 eurų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.
Ūkininkei iš karto kilo įtarimas, kad šiuos pinigus ji jau buvo gavusi anksčiau, todėl nedelsdama kreipėsi į NMA, klausdama, ar neįvyko klaida ir ar ji gali šiais pinigais disponuoti. Nesulaukusi jokio atsakymo, Vilkaviškio rajono gyventoja nusprendė, jog išmokėta suma jai teisėtai priklauso.
Šeima dirba daugiau nei tūkstantį hektarų žemės, augina daugybę skirtingų žemės ūkio kultūrų, todėl ir išmokų gauna įvairių. Dėl šios priežasties tiek Alvytė, tiek jos artimieji pagalvojo, kad patys galėjo užmiršti ir iš NMA gautą išmoką investavo į ūkio veiklą.
Tad prieš mėnesį iš NMA gautas laiškas buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus: laiške rašoma, kad daugiau nei 44 tūkst. eurų suma buvo išmokėta per klaidą ir ją būtina grąžinti per du mėnesius. To nepadarius, grasinama didelėmis sankcijomis.
Įprastai – mažesnės sumos
A.Valuckienė neneigia, kad ji minėtus pinigus gavo per klaidą ir neatsisako jų grąžinti. Ūkininkė tiesiog stebisi NMA darbuotojų aplaidumu ir atsakomybės stoka.
„Tai, kad agentūros specialistai suklysta, yra įprasta, tačiau jei klaidą padaro ūkininkai, jie baudžiami iš karto. Pavyzdžiui, mūsų ūkyje buvo toks nutikimas, kad vienas darbuotojas netyčia supainiojo kairę ir dešinę puses ir išarė tą lauką, kuriame dar kurį laiką turėjo būti ražienos. Mes apie šią klaidą iš karto pranešėme NMA specialistams ir, aišku, buvome nubausti. Gal geriau būtų buvę apie tai nutylėti ir tikėtis, kad mūsų niekas nepatikrins, tačiau nusprendėme būti sąžiningi. Jei per patikrą ir rastų išartas ražienas, mums vis tiek skirtų tokio pat dydžio baudą“, – kalbėjo A. Valuckienė.
Jos dukra Neringa Budrevičienė taip pat stebėjosi NMA specialistų kompetencijos stoka. Be to, ji tikino su panašiomis klaidomis susidurianti ne pirmą kartą. Tiesa, iki šiol sumos, kurias reikėdavo grąžinti, būdavo nepalyginamai mažesnės.
„Daug bendrauju su kitais žemdirbiais ir dauguma jų vieną ar daugiau kartų buvo susidūrę su šia problema. Paprastai reikia grąžinti kelis šimtus eurų, todėl daugeliui tai nesudaro didelių bėdų. Šiuo atveju mes susitvarkysime, tačiau ūkininkai dažniausiai turimus pinigus į ką nors investuoja ir reikalavimas grąžinti tokią sumą jiems gali baigtis net bankrotu. Įdomu, ar NMA tartųsi su ūkininku dėl palankesnių grąžinimo sąlygų, jei šis iš karto neturėtų tokios sumos, ar taip pat skaičiuotų didžiules palūkanas?“ – svarstė N.Budrevičienė.
Paklausta, ar, kilus įtarimams, kad daugiau nei 44 tūkst. eurų galėjo būti išmokėti per klaidą, kas nors iš Valuckų bandė skambinti į NMA, N.Budrevičienė teigė, kad šįsyk buvo apsiribota tik elektroniniu laišku. Anot jos, pastaruoju metu skambinti šios tarnybos specialistams tiek ji, tiek daugelis kitų žemdirbių paprasčiausiai vengia, nes retai kada būna gaunami atsakymai į dominančius klausimus, sužinoma rūpima informacija.
Negavo laiško?
Nepaisant to, kad Valuckų elektroniniame pašte iki šiol yra išlikusi NMA išsiųsta užklausa dėl galimai ne jiems skirtos didžiulės išmokos, šios agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Kanevičienė tvirtino, kad minėto laiško NMA negavo ir jis nėra užregistruotas. Anot jos, užregistravus elektroninį laišką, NMA visada informuoja užklausėją elektronine žinute apie laiško užregistravimą ir atsakymo pateikimo terminą – 5 darbo dienas. A.Kanevičienės teigimu, taip pat nėra užfiksuota, kad A.Valuckienė būtų kitais būdais kreipusis dėl skolos grąžinimo – telefonu, popieriniu laišku ar pan.
„Ūkininkei lėšos pakartotinai buvo pervestos ne dėl darbuotojo kaltės, o dėl informacinės sistemos klaidos, kuri vėliau, baigus paraiškų administravimą, buvo pastebėta. Deja, tokių techninių klaidų pasitaiko, tačiau, turint galvoje bendrą NMA administruojamų paraiškų kiekį – apie 200 tūkstančių paraiškų kasmet – jos itin retos. Pažymėtina, kad visais atvejais įvykdyti mokėjimai yra dar kartą patikrinami, kaip ir šiuo, kai, nustačius klaidą, paramos gavėja buvo nedelsiant informuota ir paprašyta grąžinti lėšas“, – teigė A.Kanevičienė.
Paklausta, kodėl taip ilgai užtruko nustatydami minėtą klaidą, NMA atstovė teigė, jog agentūra didžiausią dėmesį skiria operatyviam išmokų išmokėjimui, kad ūkininkai galėtų greičiau gauti lėšas ir atlikti reikalingus darbus, o pakartotinius tikrinimus tenka vykdyti vėliau, jau pasibaigus mokėjimams.
„Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais, kai pareiškėjas gauna jam nepriklausančias lėšas, jis turi imtis priemonių, siekdamas jas grąžinti. Prievolė grąžinti nepagrįstai gautas lėšas nustatyta tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose „Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėse“. Pabrėžiame, kad NMA, tiek, kiek leidžia teisės aktai, visada atsižvelgia į situaciją ir sudaro galimybę skolą grąžinti dalimis, suderinus su paramos gavėju grąžinimo terminus“, – kalbėjo A.Kanevičienė.
Tai – skandalinga
Šiuo klausimu nuomonę paprašėme išreikšti ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų direktorių Sigitą Dimaitį. Šis tiesiai pareiškė, jog tokia situacija – skandalinga.
„Teko susidurti su atvejais, kai žmonėms ir po trejų metų teko grąžinti dideles sumas. Tiesa, dažniausiai tai būna keli šimtai ar keli tūkstančiai eurų. Apie tokio dydžio sumą girdžiu pirmą kartą. Kas būtų, jei ūkininkai tiek pinigų neturėtų? Juk taip nesunkiai galima nuvaryti ūkį į bankrotą. Tai tikrų tikriausias kenkimas žmogui. Žemės ūkio rūmai atidžiau pasidomės šiuo klausimu“, – pažadėjo S. Dimaitis.
