Ar iškeistum atostogas saulėtame paplūdimyje į varginantį žygį, šaltį ir ledynus? Mūsų pašnekovė sudėtingai kelionei be gailesčio atiduos tris vasaros savaites. Beveik prieš metus Londone apsigyvenusi menininkė Neringa Goodvin portalui Anglija.lt pasakojo apie savo ekstremalių kelionių pomėgį ir naujus iššūkius, iš kurių vienas – persikraustymas į britų sostinę.
Metai be Lietuvos
„Aš save laikiau tuo žmogumi, kuris niekada neišvažiuos iš Lietuvos“, – taip prieš išvykdama gyventi į Londoną galvojo 34 metų menininkė Neringa Goodvin. „Šie metai be Lietuvos – ilgiausias laikas, kiek buvau išvykusi. Galiu keliauti daug, bet visada turėjau sugrįžti, tai buvo komfortiška, taip gerai jausdavausi. Keliavau, ir visada grįždavau, tačiau kai pasitaikė galimybė pagyventi vyro šalyje, nusprendžiau šia galimybe pasinaudoti. Išvykti į Londoną buvo visiškai netikėtas sprendimas. Matyt, reikėjo iššūkių, kelionė man jau buvo per mažas iššūkis“, – taip savo apsisprendimą persikelti į vyro gimtinę vertina Neringa.
Kaip ir daugeliui žmonių, Neringai čia reikėjo laiko apsiprasti. „Adaptacijai reikia pusės metų. Jei išgyveni pusę metų, vadinai, gali toje šalyje gyventi“, – juokėsi Neringa. – „Londonas man niekada nebuvo svetimas, lankausi čia jau 10 metų. Anglija man visada patiko ir paliko gerą įspūdį, o Londonas – tai galimybių miestas. Kitiems jis yra išsigelbėjimas, kiti atvyksta čia prispirti būtinybės. Man buvo kitaip, man labai pasisekė, kad turiu galimybę pažinti bohemiškąją miesto pusę“, – sakė pašnekovė.
Persikėlusi gyventi iš Vilniaus į Londoną, Neringa tikino kultūrinio šoko nepatyrusi. „Kultūrinis šokas būna keliaujant į Rytus, dėl religinių skirtumų. Važiuojant į Vakarus to nesijaučia. O ir angliški papročiai neatrodo keisti, gal šiek tiek iš buitinės pusės, ko nepamatytum nepagyvenęs šalyje. Tačiau turbūt mes anglams esame keistesni su savo tradicijomis, nei jie mums“, – svarstė menininkė.
Susižavėjo Rytais ir ekstremaliomis kelionėmis
Neringa – aistringa keliautoja, ištroškusi naujų nuotykių ir įspūdžių. Pirmoji rimtesnė Neringos kelionė buvo į Rytus, į Malaiziją. „Susižavėjau Rytais, tačiau nepuoliau, kaip dauguma, kaip yra populiaru, kurie nuvyksta į Kiniją ar kitas rytų šalis, į meditacijas. Tačiau grįžus iš Japonijos ir Indijos reikėjo nemažai laiko atsigauti, dėl kultūrinių skirtumų“, – prisimena Neringa.
Neringos vyras jos į keliones nelydi. „Jis prisikeliauja darbo reikalais, tai išleidžia mane vieną. Turiu draugę, kuri irgi mėgsta keliauti“. Tačiau į sudėtingesnes keliones, kurių pašnekovė nevengia, keliauja su patyrusiais keliautojais. Pirmoji jos ekstremali kelionė buvo į Rusiją, Kareliją, kur plaukė upių slenksčiais. Į šią kelionę Neringa leidosi su ekstremalių kelionių mėgėjų klubu.
Dabar pašnekovė džiaugėsi atradusi naują lietuvių sporto ir turizmo klubą „Velnio duobė“. Tokiu intriguojančiu pavadinimu pavadinto klubo nariai propaguoja aktyvias keliones ir įdomų laisvalaikį.
„Jie visi begalo draugiški, į savo keliones priima žmones iš šalies, mane jiems rekomendavo, susitikome, pasišnekėjome ir supratome, kad mūsų norai sutampa“, – pasakojo Neringa. „Velnio duobės“ narių planuojamos kelionės idėja ir ekstremalus maršrutas ją sudomino.
Vidurvasarį – į Grenlandijos ledynus
200 km žygis po Grenlandiją pėsčiomis – toks iššūkis laukia Neringos šią vasarą. „Reikės daug fizinės ištvermės – keliauti pėsčiomis ir nešti savo mantą – apie 25 kg. Tokioje kelionėje svarbu ne kiekvienas kilogramas, o kiekvienas gramas. Maršrutas suplanuotas profesionaliai ir smulkmeniškai, jie ekstremalai ir žino, ko reikia vykstant į tokias keliones. Viskas apgalvota – rūbai, kuriuos vešimės, pritaikyti, lengvi, patogūs, neperpučiami vėjo. Avalynė – irgi tinkama tokiems žygiams. Maistas užims nemažai vietos, viską nešimės su savimi, tad turi būti paskaičiuota, kad užtektų ir nenumirtume badu“, – apie būsimos kelionės planavimą pasakoja Neringa. – „Saviems daiktams liks apie 9 kg – juk tiek daiktų vežamės į savaitgalio kelionę, o čia bus trims savaitėms“.
Visa lietuvių kelionė truks tris savaitės, o žygis pėsčiomis – 15 dienų. Neringa prisijungs prie penkių lietuvių, „Velnio duobės“ narių, į kelią leisis trys vaikinai ir trys merginos. „Džiugu, kad vyrai nepalieka moterų šone, tiki, kad mes galime įveikti tokius žygius. Iš tiesų, kiekvienas asmeniškai turi įvertinti savo sugebėjimus, atsakyti už save ir savo mantą, kad kelionėje nebūtų našta kitiems“, – aiškino moteris ir tikino, kad netgi jei keliautų su savo vyru, negalėtų užkrauti jam savo nešulio – anot jos, tai būtų nesąžininga.
85 proc. salos dengiantys ledynai nėra pati patogiausia danga kelionėms ir žygiams pėsčiomis. „Ten, kur keliausime, nebus kelių, į tas vietas įmanoma tik pėsčiomis nueiti, arba keliauti šunų kinkiniais traukiamomis rogėmis. Tai irgi noriu išbandyti, nors tai tikrai nėra kelionės tikslas. “, – apie laukiančią kelionę kalbėjo Neringa.
Kelionei Neringa ruošiasi – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Bėgioju, tris kartus per savaitę einu į sporto klubą, reikia stiprinti kūną. Psichologiškai irgi reikia pasiruošti – tokios kelionės reikalauja ir psichologinės ištvermės, tai komandinis darbas, svarbu, kad visi keliautojai veiktų viena kryptimi, nesiblaškytų ir neplėšytų komandos į gabalus. Pasitaiko, kai grupėje būna daug nuomonių, tačiau mes nusprendėme, kas yra kelionės lyderis, ir darysime taip, kaip jis pasakys. Man tai, kad galiu prisijungti prie šių keliautojų, yra didelė laimė, džiugu, kad jie nesibaido žmonių iš šalies, kad dalijasi savo patirtimi. Kelionėse tampi kaip šeima – bendrauji, valgai iš vieno puodo. Vieno problema tampa visų problema“, – svarstė N. Goodvin.
Grenlandija – ne kiekvienam
Grenlandija turistų iš Lietuvos sulaukia tikrai nedaug – kelionei reikia nemažai finansų ir pasiruošimo. Kaip pasakojo Neringa, jų kelionės biudžetas gana didelis – nemažai kainuos ir skrydžiai, ir išlaidos šalyje. Vieninteliai skrydžiai iš Europos į Grenlandiją – iš Danijos sostinės Kopenhagos ir Reikjaviko Islandijoje.
„Mes skrisime iš Kopenhagos, o po savo žygio pėsčiomis kelias naktis apsistosime Nuke, Grenlandijos sostinėje. Grenlandija – viena iš brangesnių šalių. Ten niekas neauga, viskas turi būti atgabenama iš kitų šalių, todėl tai yra brangu“, – aiškino Neringa, ir pridūrė, kad lietuviams Grenlandija nėra patraukli vieta atostogoms. „Aišku, kam belstis, kur šalta, kai galima važiuoti į Turkiją, kur karšta ir gerokai pigiau?“.
Tačiau ši gyvenimo kelionė – verta kiekvieno cento. Grenlandijos gamta – išskirtinė ir Neringa laukia, kada pamatys ledynus ir poliarines dienas – tuo metu, kai lankysis didžiausioje pasaulio saloje, lietuviai pamatys ilgąsias dienas, kai beveik visą parą – šviesu. „Pasiilgau šio reiškinio, kurį mačiau, kai buvau Rusijoje. Jau vien iš vaizdų, kuriuos mačiau internete, suprantu, kad to, ką pamatysime Grenlandijoje, niekur kitur nėra“, – sako Neringa.
Liepos pabaigoje į salą keliaujančių lietuvių lauks grenlandiška vasara – 8–10 laipsnių šilumos dieną. Tačiau keliautojai žino, kad gali susidurti ir su šaltesniu oru, šlapdriba ir panašiomis gamtos išdaigomis, todėl bus tam pasiruošę.
Paklausta, ko labiausiai pasiilgsta tokiose kelionėse, Neringa susimąstė. „Iš pradžių pritrūksta civilizacijos, paskui apsipranti. Nėra ryšio, telefonų, reikia pamiršti komfortą – tokiose kelionėse išbandai, kiek gali, pamatai, kiek esi prisirišęs prie patogumų, ir pradedi vertinti viską, ką turi aplink. O ir rizikos laipsnis – nemažas. Pabuvęs tokioje kelionėje niekas nebegrįžta namo toks pat, koks buvęs. Tai praturtina, keičia požiūrį – jei yra galimybių, laiko ir finansų keliauti – reikia tai daryti, atitrūkti nuo kasdienybės. Nenoriu kalbėti skambiomis frazėmis, bet žinau, kad kelionėse įgytos patirties neatims niekas. Stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę“, – kalbėjo N. Goodvin.
Daugiau informacijos apie ekstremalų laisvalaikį ir klubą „Velnio duobė“ rasi www.velnioduobe.lt ir jų Facebook puslapyje.
Jolanta Terminaitė
