„Gaisras kilo balandžio 22 dieną, apie penktą valandą dienos. Aš buvau išvykusi su reikalais, o mano neįgalus vyras, kuris beveik nemato, liko prie šiltnamio ir apčiuopom dirbo prie mano pasėtų daigų su vazonais.
Aš neužtrukau nei valandos ir jau būdama netoli namo pamačiau, kad degam. Greitai išlipau iš mašinos, dar iš tos baimės, pamenu, durų neapčiuopiau atidaryti, griebiau telefoną skambinti 112“, – prisimena Laima.
Gaisras kilo dėl elektros, užsidegė namo stogas. Kieme darbavęsis ir vos 10 procentų regą turintis Valdas išgirdo, kaip pradėjo „šaudyti“ šiferis, ir kaip tik tuo metu namo sugrįžo Laima. Ji sako, kad visa laimė, jog buvo pati gaisro pradžia ir atvažiavusios gaisrinės suspėjo laiku, kol ugnis nebuvo neįsiliepsnojusi dar smarkiau.
„Iškart subėgo kaimynai, net iš kito kaimo galo suvažiavo žmonės, padėjo, jiems esam labai dėkingi. Iš pirmo aukšto spėjo viską išnešti, bet kai nešė, skubėjo, tai viskas sutrupėjo, išsaugojo tik drabužius, tokį staliuką ir sofą.
O antram aukšte viskas buvo sulieta vandeniu, viską išmetėm – ir sofą, spintą, televizorių, kitus drabužius. Buvo ir degėsių kvapas, ir viskas supilta. Pats gaisras gal būtų ir nedaug padaręs, nes laiku suspėjo gaisrinė, bet žiauriai supylė namą, dabar dar ir lietus prisideda“, – pasakoja Laima.
Ji sako, kad prieš akis laukia daug darbo, nes keisti reikia praktiškai viską:
„Reikia keisti stogą, langus, atlikti kapitalinį vidaus remontą. Visa vidaus apdaila – nieko gero neliko ir kuo toliau, tuo labiau viskas pučiasi. Taip pat reikia ir naujos elektros instaliacijos. Visko reikia, o šiai dienai pinigų turim tik daugiausiai stogui...“, – atvirai kalba moteris.
Norėjo likti savo kieme ir rūpintis ūkiu
Po gaisro Laimai ir Valdui buvo pasiūlytas socialinis būstas, tačiau jie jo atsisakė ir nusprendė apsigyventi padovanotame kemperyje, nes norėjo likti savame kieme.
„Čia kiekvienas mūsų krūmelis, gėlytė išvaikščiota ant kelių. Valdas, nors ir apčiuopom eina, bet rauna žolę iš po tų krūmų, jis nemato, bet rankom jaučia... Labai skaudu... Čia mūsų ūkis, šiltnamis, čia anūkės pripratusios. Jos per kiekvienas atostogas, savaitgalius nori atvažiuoti pas senelius į kaimą ir dabar čia yra, o šiuo metu aš joms net negaliu suteikti, kur nusiprausti normaliai“, – ašarų nesulaiko Laima.
Tačiau anūkės galvos dėl gyvenimo sąlygų nesuka, joms svarbiausia – būti su seneliais. Jie mergaitėms šiuo metu užleido kemperį ir patys miega garaže ant išsaugotos sofos:
„Anūkėlės sakė: močiute, mes vis tiek būsim pas tave. Vyriausioji, kuriai 13 metų, labai mums padeda. Vidurinioji yra neįgali, ji turi autizmo sutrikimą, tad jai reikia pastovios priežiūros, kaip ir mano Valdui. Tai aš dabar su dviem neįgaliaisiais ir dar su dviem nepilnamečiais vaikais. O kur dar ūkis, šienai, daržai... Žiauriai sunku, bet ką padarysi“.
Laima pasakoja, kad visą dieną turi pakankamai veiklos, nes darbų čia netrūksta.
„Visai dienai darbo yra pakankamai. Tik prisėdam pavalgyti, kavos arbatos atsigerti ir vėl kimbam į darbus, užsiimam su vaikais.
Turim seną kumelę, apie penkiasdešimt triušių, vištų. Dabar ruošiam šieną žiemai, auginam daržus dėl savęs, dėl artimųjų, pažįstamų – kas užvažiuoja, visus vaišinam. Turim savo kiaušinių, daržovių – ką užsiauginam, tą ir turim“, – sako moteris.
Reikalinga pagalba
Laima atvirai kalba, kad su vyru išgyventi turi iš kiek mažiau nei 500 eurų per mėnesį. Iš tos sumos jie dar ir padeda anūkėms, kurios neseniai neteko mamos. Moteris neslepia, kad dažnai būna sunkių akimirkų, tačiau stiprybės jai suteikia meilė anūkėms.
„Būna labai skaudžių dienų, akimirkų, kada nueini, pasislepi, išsiverki taip, kad, atrodo, jau ir ašarų nebeliks. Bet tada supranti, kad reikia kažką daryti, stengtis, žiūrėti į priekį. Norisi matyti, kaip tos mergaitės užauga, kaip jos kuria šeimas“, – graudinasi Laima.
Ji tikisi, kad iki rudens pavyks sutvarkyti po gaisro nuniokotus namus ir suteikti anūkėms šiltą stogą, kai jos svečiuosis pas senelius.
„Tikimės, kad, kai bus šalta, jau būsime po savo stogu šiltai. Visą gegužę šalom tam kemperyje, ryte išlendi – drebi, vakare irgi jau pradeda šalti, bet ką padarysi, iškentėm.
Tik norisi, kad ir rudenį, ir žiemą, kai bus atostogos, šventės, kai anūkės bus čia, joms būtų šilta. Todėl norim, kad per vasarą jau pavyktų viską susitvarkyti“, – viliasi moteris.
Ji kreipiasi į geros valios žmones su prašymu padėti, ištikus nelaimei. Laimai ir Valdui reikalinga finansinė pagalba atstatant namą, sutvarkant vidaus apdailą, įrengiant elektros instaliaciją. Visi galintys ir norintys prisidėti, kviečiami tai padaryti šiais rekvizitais:
Gavėjas: Paramos ir labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“, banko sąskaitos: LT837300010145919639 (Swedbank), LT577044060008196348 (SEB bankas), paskirtis: parama Laimos ir Valdo šeimai
