„Turėjau didžiulius namus. Mano kolegos ir draugai buvo panašiai turtingi ir sėkmingi kaip aš. Galiausiai, aš susituokiau su nuostabia moterimi ir turėjau du gražius vaikus. Visgi, nepaisant to, kad aš turėjau viską, kad modernus pasaulis mums sako, jog turime turėti, kad būtume laimingi, aš buvau giliai nelaimingas“, – pasakojo Mo, o jo žodžius citavo dailymail.co.uk.
Laimės formulės paieškos
Vyras sako, kad kuo turtingesnis jis darėsi, tuo jo nelaimingumas augo. Tad jis nutarė surasti laimės formulę – kodą, kuris gali atnešti laimę bet kuriuo metu. Mo padėjo jo sūnus Ali, su kuriuo jis aptardavo savo idėjas.
„Galiausiai, 2010-aisiais, jaunasis Ali ir aš atradome formulę: kelios raidės ir matematiniai simboliai, kurie, aš maniau, pataikė tiesiai į laimės šerdį. Tuomet aš net neįsivaizdavau, kad mano mažojo berniuko mirtis, kai jam buvo vos 21-eri, man parodys tai, ko jokie algoritmai niekuomet negalėtų: tikrąją laimės reikšmę ir kaip būti laimingu kasdien“, – sakė Mo.
Nelaimė
Viskas atsitiko taip, kad Mo sūnui turėjo operuoti apendicitą. Tai turėjo būti paprasta operacija, tačiau viskas komplikavosi. Kelios gydytojų klaidos, ir Ali buvo prikaustytas prie gyvybę palaikančių mašinų. Mo su žmona suprato, kad atėjo metas atsisveikinti. Pyktis, beviltiškumo jausmas, neteisybė – tokie jausmai neapleido jų tą naktį. Ir tai buvo siaubingiausia naktis jų gyvenime. Ali mirė.
Mo kankinosi. Nebematė prasmės gyventi. Nesuprato, kaip jis galėtų kada dar gyvenime būti laimingu po sūnaus netekties.
Pokytis galvoje
Visgi didžiausias pokytis Mo galvoje įvyko tada, kai kažkas pasiūlė atlikti tyrimą dėl medicininio aplaidumo:
„Aš paklausiau žmonos, ką ji apie tai mano, o ji manęs ir paklausė: „ar tai sugrąžins mums Ali?“. Šis klausimas buvo kaip švyturys, šviečiantys pro rūką. Niekas, ką mes bedarytume, negalėjo grąžinti Ali. Tai buvo toks pokytis, kurio man ir reikėjo“, -kalba Mo.
Nuo to laiko Mo galvoja, ką Ali pasakytų tam tikrais gyvenimo atvejais. „Aš jau miriau, tėti. Tu dėl to nieko nebegali padaryti, tad dabar gyvenk kuo įmanoma geriau“, – tokį sūnaus balsą jis girdi savo viduje.
Ir nors jam tikrai skaudu, kad sūnus mirė ir jis nieko kito taip nenorėtų, kaip grąžinti jį atgal, Mo supranta, kad tai neįmanoma.
Laimės algoritmas
Praėjus 17-ai dienų po sūnaus mirties, Mo pradėjo rašyti. Berašant jis grįžo prie laimės algoritmo, kurį buvo suradęs – ir jis neturi nieko bendro su brangiais automobiliais ar namais ant jūros kranto.
„Ir nors formulę aš jau buvau atradęs anksčiau, nieko nedariau, kad ją įgyvendinčiau. Tačiau Ali išėjimas privertė mane pasikeisti. O kokia gi toji formulė? Tai L ≥ G-L. Arba: laimė yra daugiau arba lygu tam, ką gausi iš gyvenimo įvykių atėmus lūkesčius. Aš supratau, kad mes tampame nelaimingi tada, kai gyvenimas neįgyvendina mūsų lūkesčių. Laimė yra buvimas patenkintu tuo, ką turi dabar, o ne tikėjimas gauti neapčiuopiąmąjį „daugiau“.
Laimė gali būti kontroliuojama. Bet kas gali būti laimingas – netgi tokiu baisiu atveju, kas atsitiko man. Laimė yra tavo proto užpildymas gražiais atsiminimais ir ieškojimas priežasčių, už ką galėtum būti tikrai dėkingas, nepaisant viso skausmo, kurį gyvenimas tau gali atnešti.
Laimė nėra tai, ką pasaulis tau duoda. Laimė yra apie tai, ką tu manai, jog pasaulis tau duoda. Tai nėra visada lengva, bet tai yra kaip pratimas, kurį aš atlieku daug kartų per dieną. Aš apie tai galvoju kaip apie ėjimą į sporto klubą ir man vis geriau tai sekasi“, – dalinosi Mo.
Tad vyras sako supratęs, jog, kad ir kaip jis norėtų, sūnaus jis nesusigrąžins, todėl jis apsisprendė pasirinkti laimę ir būti laimingu.
