Kuo daugiau tėvai neleidžia vaikui to, ką jie patys daro, tuo yra didesnė ir sudėtingesnė problema, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas. Jis išvardino tam tikrus elgesio principus, kuriais tėvai gali teigiamai paveikti vaiką:
„Pirmas principas – saugi aplinka, kad vaiko aplinkoje, ypač 1-2 metų amžiuje, nebūtų dalykų, su kuriais jis galėtų susižeisti, padaryti žalos, kažką vertingo sudaužyti ir pan.“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė V. Legkauskas.
Antra poveikio priemonė, anot jo, – teisingas tėvų pavyzdys. Jei pavyzdys yra teisingas, psichologijos mokslų daktaro teigimu, vaikas yra linkęs tuo pavyzdžiu seki ir tą elgesį kartoti.
„Trečias principas – nuoseklumas. Jeigu kažkokių dalykų negalima daryti, tai jų negalima daryti visada. Vaikas turi turėti aiškią žinią, kad kitaip nebus – kaip jis besistengtų, rodytų kaprizus ar isterijas, jis vis tiek tų dalykų daryti negalės. Jei yra nuoseklumas, dažniausiai į problemas nenueisime“, - teigė V. Legkauskas.
Jis išskiria dar vieną principą – skatinti vaiką už elgesį, kuris yra pageidautinas, tėvams reikalingas ir neskatinti už elgesį, kuris yra nepageidautinas ir netinkamas. Pasak jo, viena tėvų didžiųjų klaidų yra ta, kad, kai vaikas elgiasi gerai, to niekas nepastebi, tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas.
„Vaikas yra pastebimas tik tada, kai jis elgiasi blogai. Tas faktas, kad jis yra pastebimas, jam tampa paskatinimu – elkis blogai, gausi dėmesio. Elkis gerai – niekas tavęs nematys“, - sako V. Legkauskas.
Pasak jo, vaiko elgesys yra formuojamas prasmingai, kai jis patiria natūralias ir logiškas savo elgesio pasekmes. „Jeigu jūs jam sakote „nekišk rankų į balą“, o jis kiš rankas į balą su pirštinėmis, jos sušlampa ir jis nebegali eiti į lauką, nes pirštinės yra šlapios – čia būtų natūrali elgesio pasekmė.“
Parengė Ieva Kazlauskaitė
