Pasak VU Santariškių klinikų gydytojos gastroenterologės Ievos Stundienės, panaši sergamumo tendencija stebima ir Lietuvoje. Ji atkreipia dėmesį, kad šis sveikatos sutrikimas vis dar lydimas gausybės mitų, o neteisinga savigyda nulemia skaudžias pasekmes.
Vienas dažniausių mitų apie vidurių užkietėjimą yra paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių. Pastebima, kad vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog šis virškinimo sistemos sutrikimas yra įprastas lėtėjančios medžiagų apykaitos, mažesnio fizinio aktyvumo, lėtinių susirgimų ar intensyvesnio vaistų vartojimo pasekmė.
„Kai žinai, kad artimoje aplinkoje su šia problema susiduria ne vienas žmogus, galvoji, kad čia nieko neįprasto ir prarandi budrumą. Tai tampa tarsi kasdienybės dalimi ir su senėjimu siejama konstanta, t. y. įsivyrauja požiūris, jog visi vyresnio amžiaus žmonės turi šią problemą.
Tuomet neskubama apsilankyti pas specialistus ir bandoma kilusius nepatogumus spręsti savarankiškai: naudojami žolelių gėrimai, vidurius laisvinančios žvakutės, klizmutės ir pan. “, – teigia gyd. I. Stundienė.
Pasak gydytojos, į specialistus būtinai reikėtų kreiptis, jei vidurių užkietėjimo problema atsirado neseniai, ypač vyresniam nei 50 metų žmogui, taip pat, jei vidurių užkietėjimą keičia viduriavimo epizodai.
Ypatingai svarbu susirūpinti, kai tuštinantis atsiranda kraujo priemaišų, padažnėjus vidurių užkietėjimo atvejams pradeda sparčiai kristi svoris, jaučiamas bendras silpnumas ar nustatoma mažakraujystė. Visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnę ligą – storosios žarnos vėžį.
Ne ką rečiau susiduriama ir su neteisingu užkietėjusių vidurių ligos (obstipacijos) suvokimu. Gydytojos teigimu, kai kurie asmenys klysta priskirdami sau šią diagnozę ir dėl to imasi netgi sveikatai grėsmingų gydymosi priemonių.
„Pirmiausia svarbu žinoti, kad nebūtina tuštintis kasdien. Normalus tuštinimasis yra nuo 3 kartų per dieną iki 3 kartų per savaitę, priklausomai nuo žmogaus virškinimo sistemos ypatumų ar situacinių veiksnių (nėštumas, vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai ir pan.). Kai kurie pacientai būna įsitikinę, kad turi tuštintis kasdien ar net kelis kartus per dieną.
Tuomet pradeda piktnaudžiauti tiek natūraliomis vidurių judėjimą skatinančiomis medžiagomis, tiek vaistiniais preparatais. Žarnynas aptingsta, gali prireikti vis didesnių vaistų ar augalinių preparatų kiekių, kol galiausiai be jų nebepasituštinama visai“, – problemą dėsto gyd. I Stundienė.
Pasak gydytojos, pasitaiko atvejų, kuomet žmonės norėdami išvengti problemų šioje srityje tradicinės medicinos priemones pradeda vartoti profilaktiškai.
„Dažniausiai vidurių užkietėjimą žmonės savarankiškai pradeda gydyti augalinės kilmės preparatais, tokiais kaip senos lapai ar arbatos. Deja, tik maža dalis juos vartojančių asmenų žino, kad nuolatinis tokių ar panašių priemonių vartojimas gali sukelti netgi priklausomybę.
Dėl šios priežasties vienkartiniams vidurių užkietėjimo atvejams patariama rinktis vietiškai veikiančias medicinines priemones, kurios laisvina vidurius. Žinoma, viena svarbiausių prevencinių ir gydomųjų priemonių buvo ir išlieka tinkama mityba“, – pasakoja gydytoja gastroenterologė.
Kalbant apie būtinybę ugdyti tinkamus gyvenimo būdo įpročius ir rūpintis subalansuota mityba, gyd. I. Stundienė išskyrė ir dar vieną tendenciją.
„Kai kuriais atvejais, kai bandoma išvengti vidurių užkietėjimo, pradedama neracionaliai maitintis, nors iš tikrųjų tiesiog reikėtų padidinti vartojamų daržovių, vaisių bei kitų skaidulinių medžiagų turinčio maisto kiekius, taip pat vengti rafinuotų miltų produktų, „greitojo“ maisto bei didelio kofeino kiekio.
Tad sprendimas vienas – stengtis valgyti įvairų maistą, per dieną išgerti 1,5 – 2 litrus vandens, aktyviau leisti laisvalaikį, o pasikartojus vidurių užkietėjimo problemai nedelsti ir kreiptis į specialistus“, – teigia I. Stundienė.