JAV Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, ketvirtadalis naujų vėžio atvejų diagnozuojami žmonėms tarp 65 ir 74 metų. Vidutiniškas krūties vėžiu sergančių moterų amžius – 61-eri, gaubtinės žarnos – 68, plaučių vėžio – 70, prostatos vėžio – 66-eri metai. Tyrimas darytas 2007-2011 metais.
Visgi liga, rašo NVI, gali užklupti bet kuriame amžiuje: pavyzdžiui, kaulų vėžys dažniausiai diagnozuojamas žmonėms iki 20-ies: daugiau nei ketvirtadalis visų šio vėžio atvejų nutinka būtent šioje grupėje. 10 proc. leukemijos atvejų nustatoma vaikams ir jaunimui iki 20-ies, nors šioje amžiaus grupėje visų vėžinių susirgimų yra tik 1 proc. Tam tikros vėžio rūšys, pavyzdžiui, neuroblastoma, dažnesnės tarp vaikų ir paauglių nei tarp suaugusiųjų.
Didžiosios Britanijos vėžio instituto duomenimis, daugiausia vėžio atvejų nustatoma žmonėms, kuriems virš 85-eri (2012-2014 m. duomenimis). Institutas nurodo, kad vidutiniškai pusė vėžio atvejų diagnozuojami žmonėms virš 70-ies.
Vėžio tipai pagal amžių
Kauno klinikų onkologė-chemoterapeutė, daktarė Jurgita Gudaitienė tv3.lt nurodė, kad JAV, Didžiosios Britanijos vėžio sergamumo statistika yra panaši į Lietuvos. Mūsų šalyje, pasak jos, rizika susirgti įvairių tipų navikais ženkliau didėja virš 50-ies metų. Pasak gydytojos, Kuo žmogus vyresnis, tuo tikimybė susirgti vėžiu - didesnė.
J. Gudaitienė išskyrė, kokio amžiaus vyrams ir moterims kokie navikai yra dažniausi:
„20-30 amžiaus grupės vyrams dažniausi yra sėklidžių ir smegenų navikai. 30-40 metų vyrams dažnėja skrandžio navikai, piktybiniai odos navikai, inkstų navikai, išlieka smegenų navikai ir skydliaukės navikai. Nuo 40 iki 49 metų vyrams dažnesni burnos ertmės ir ryklės navikai, skrandžio, gaubtinės žarnos, plaučių, trachėjos, bronchų navikai, išlieka didelė odos piktybinių navikų, inkstų navikų rizika. 50-59 metų vyrams dažnėja burnos ertmės ir ryklės navikai, gaubtinės žarnos, plaučių ir priešinės liaukos navikai, išlieka dažni inkstų navikai.
Kalbant apie moteris, 20-30 amžiaus grupėje dažniausi piktybiniai navikai yra gimdos kaklelio, skydliaukės ir limfomos. 30-39 metų dažnėja skrandžio navikai, odos piktybiniai navikai, krūties vėžio atvejai, išlieka dažni gimdos kaklelio ir skydliaukės navikai.
40-49 metų moterų amžiaus grupėje toliau didėja krūties vėžio atvejų skaičius, odos piktybinių navikų, plaučių, trachėjos, bronchų ir ginekologinės sistemos (gimdos kūno, kiaušidžių) navikų dažnis), išlieka dažni skydliaukės navikai. 50-59 metų moterų amžiaus grupėje vyrauja ginekologinės sistemos navikai (gimos kūno, kiaušidžių), krūties, odos, plaučių navikai ir dažnėja virškinamojo trakto (storosios žarnos ir skrandžio) navikai. Vyresniame amžiuje didėja visų navikų dažnis“, – pasakojo gydytoja.
Suserga vis jaunesni
J. Gudaitienė sako, kad dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga yra krūties vėžys ir didžiausias sergamumas ja yra 65-69-erių metų amžiuje. Vyrams dažniausia liga yra priešinės liaukos (prostatos) vėžys, didžiausias sergamumas juo tarp 70-74 metų vyrų.
„Pastebima tendencija, kad jaunėja pacientų, sergančių vėžiu, amžius. Kalbant apie krūties vėžį: lyginant 2007-ųjų ir 2012-ųjų metų duomenis, tarp moterų iki 40-ies sergamumas krūties vėžiu vėlesniais metais yra truputėlį didesnis. Vertinant Europos statistikos duomenimis, pastebima, kad jaunėja sergančiųjų gaubtinės žarnos vėžiu amžius“, – sako gydytoja.
Emocinė sveikata
J. Gudaitienė priduria, kad prie rizikos veiksnių prisideda ir stresas, ypač lėtinis stresas, todėl žmogui svarbu palaikyti ir emocinę sveikatą.
„Stresas yra žmogaus apsauginė reakcija. Jeigu stresas yra lėtinis, manoma, kad jis daro įtaką nervų sistemos pusiausvyrai. Ikiklinikinių tyrimų duomenimis, lėtinis stresas gali pakeisti tam tikrų medžiagų, kurios dalyvauja nervų sistemoje perduodant impulsus, pusiausvyrą ir kad gali turėti įtakos navikų išsivystymui.
Yra daryta ir klinikinių tyrimų, kuriuose vertinta, kaip gyvensena pagal jogos filosofiją įtakoja moterų, sergančių krūties vėžiu, savijautą – įrodyta, kad tokia gyvensena pagerina išgyvenamumo rodiklius ir gyvenimo kokybę. Taigi yra patvirtinta ir emocinės būklės įtaka gydyme nuo vėžio“, – kalba gydytoja.
Paprašyta nupiešti didžiausią riziką susirgti vėžiu turinčio žmogaus paveikslą, J. Gudaitienė sako, kad tai būtų rūkantis, nesaikingai vartojantis alkoholį, nesveikai besimaitinantis, nepakankamai fiziškai aktyvus, turintis antsvorį ar nutukęs, virš 50-ies metų amžiaus žmogus. Tikimybę susirgti vėžiu taip pat, teigia gydytoja, lemia genų pakitimai, aplinkos veiksniai.
Vėžio kaltininkai
Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoja chirurgė Daiva Gudavičienė tv3.lt nurodo, kad vėžio statistika Lietuvoje gaunama kas penkerius metus, todėl dabar remiamasi 2012 m. duomenimis. Ji pažymi, kad 2012 metais Lietuvoje buvo nustatyti 17 734 nauji vėžio atvejai.
„Daugiausia (15 proc.) buvo priešinės liaukos (prostatos) vėžio atvejų, antroje vietoje – 14 proc. – kitų odos navikų (dos vėžiai, išskyrus melanomą), 9 proc. visų vėžinių susirgimų sudarė krūties vėžys, 8 proc. – plaučių, trachėjos, bronchų vėžys. 5 proc. visų vėžinių susirgimų sudarė gaubtinės žarnos vėžys“, – kalbėjo D. Gudavičienė.
Specialistė išskiria, kad didžiausias lietuvių mirtingumas, kalbant apie onkologines ligas, yra nuo plaučių, trachėjos ir bronchų vėžio – daugiausiai nuo šio vėžio tipo miršta ir 30-54 metų asmenų (14 proc.) ir 55-74 metų žmonių (21 proc.). Pagrindinis plaučių, trachėjos ir bronchų vėžio priežastis, sako specialistė, yra rūkymas. Tokie skaičiai, sako D. Gudavičienė, kalba patys už save ir kalbos, kad „rūkymas žudo“ tikrai nėra tuščios šnekos.
„Sunku pasakyti, kokia tikimybė yra susirgti vėžiu, kai tau 20, 30, 50 metų. Čia susideda labai daug faktorių: vienas dalykas – onkologinė šeimos anamnezė (kokiais onkologiniais susirgimais sirgo artimi šeimos nariai). Vėžiniai susirgimai gali būti susiję su genetinėmis mutacijomis ir šioje vietoje nelabai ką pakeisime, išskyrus kai kurias prevencines operacijas, kada yra šalinamas sveikas organas, kad jame neišsivystytų vėžys, – taip, nustačius tam tikras mutacijas, galima išvengti krūtų ir kiaušidžių vėžio. Kitas dalykas – gyvenimo būdas. Tam tikra dalis vėžinių susirgimų yra susijusi su gyvenimo būdu ir kai kuriuos faktorius galima pakeisti“, – pasakoja gydytoja.
Aktyvus lytinis gyvenimas
Pašnekovė nurodo, kad vėžinius susirgimus gali lemti ir didelė seksualinių partnerių kaita – lytiniu keliu perduodama žmogaus papilomos viruso infekcija, kuri išprovokuoja gimdos kaklelio vėžį.
„Onkologinius susirgimus gali išprovokuoti ir infekcija. Gimdos kaklelio vėžys yra siejamas su žmogaus papilomos viruso infekcija, kuri plinta lytiniu būdu. Labai svarbus yra švietimas, ypač jaunimo: jie turi žinoti, kad didelė seksualinių partnerių kaita susijusi su rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu. Vyrams šis virusas yra mažiau pavojingas, o moterims tai yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio faktorius.
Lietuvos rezultatai, lyginant su kitomis Europos šalimis, pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio yra labai nekokie – pagal esame antroje vietoje po Rumunijos. Gimdos kaklelio vėžio atvejų Lietuvoje nėra tiek daug, tačiau mirtingumas labai didelis. Ir dar – gimdos kaklelio vėžiu dažnai serga jaunos moterys – iki 50-ies metų“, – kalbėjo specialistė.
Pašnekovė pažymi, kad 2012 metais gimdos kaklelio vėžiu susirgo 431 moterys, o mirė 208.
D. Gudavičienė sakė, kad sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje yra vienas didžiausių mirtingumų nuo gimdos kaklelio vėžio – studijų apie lytinių partnerių kaitą skirtingose šalyse nėra atliktos – tačiau specialistė išskiria ir tai, kad kitose šalyse yra labiau išvystyta ankstyvos diagnostikos, moterys aktyviau tikrinasi profilaktiškai, galbūt susirgusios jos gauna modernesnį gydymą. Visgi apie lytinių partnerių kaitos sąsają su žmogaus papilomos virusu ir gimdos kaklelio vėžiu visuomenei dar reikėtų kalbėti.
Dirbantys naktinį darbą...
Gydytoja išskiria, kad, kalbant apie krūties vėžį, didesnę riziką susirgti turi vyresnės moterys (kuo vyresnės, tuo rizika didesnė), o jeigu pirmos eilės giminaitė sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti krūties vėžiu didėja du kartus.
„Rizika didėja susirgti toms moterims, kurioms menstruacijos prasidėjo anksti, o baigėsi vėlai, kurios vartoja alkoholį, rūko, turi antsvorį, nesportuoja (tyrimai rodo, kad 4-7 val. vidutinis ar intensyvus sportas per savaitę mažina riziką susirgti vėžiu). Rūkymas didina riziką ypač jaunoms moterims. Taip pat nustatyta, kad rizika susirgti krūties vėžiu didėja moterims, kurios dirba naktinį darbą – turi šviesos ekspoziciją naktį. Jeigu moteris gimdė iki 30 metų ir maitino krūtimi virš metų, rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė, – pasakoja D. Gudavičienė.
Serga ir sveikuoliai
Visgi gydytoja nurodo, kad, nepaisant visų šių faktorių, kartais vėžiu suserga ir sveikuoliai, sportuojantys, sveikai besimaitinantys ir jokių rizikos veiksnių neturintys žmonės, tačiau tokių yra mažiau.
J. Gudaitienė teigia, kad nustatyti tiesioginės priežasties, kodėl žmogus suserga vėžiu, medicina negali –žinome rizikos veiksnius. Visgi kartais nutinka ir taip, kad suserga ir jokių žinomų rizikos veiksnių neturintis žmogus:
„Būna atvejų, kai žmogus veda sveiką gyvenimo būdą, neturi artimų giminaičių, sirgusių ar sergančių onkologinėmis ligomis, nėra aplinkos rizikos veiksnių poveikio ir suserga onkologine liga. Kai kuriems žmonėms net negalima nuspėti, kokie veiksniai nulėmė vėžio išsivystymą“, – pasakoja gydytoja.
Tai, kas žmogaus rankose
Kasdien su onkologiniais pacientais dirbanti J. Gudaitienė sako, kad jai norėtųsi, jog žmonės į savo sveikatą žiūrėtų holistiškai ir suprastų, kad jie ir patys gali dėl savęs pasistengti, kad gyvenimo būdas ženkliai įtakoja jų savijautą ir sveikatą.
„Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, medicinos pagalba žmogaus sveikatą įtakoja tik 10 proc. Visa kita lemia gyvenimo būdas, genai ir aplinkos veiksniai. Norėtųsi palinkėti žmonėms, kad jie patys stengtųsi dėl savo sveikatos, savijautos, prižiūrėtų savo kūną“, – sako specialistė.
Onkologė-chemoterapeutė taip pat pastebėjo, kad jaunesnės kartos – 30 – 50 metų – pacientai yra aktyvesni, labiau motyvuoti, o vyresnės kartos žmonės norėtų daugiau atiduoti į medicinos rankas. Nors vyresniame amžiuje, sako gydytoja, žmogui gali būti sunku daryti permainas, tačiau žmogus turi suvokti, kiek daug nuo jo paties priklauso.
„Onkologinių ligų gydymo procesas ilgas. Medikai taiko patvirtintus gydymo metodus, bet šalia turėtų būti ir paties žmogaus indėlis, jo motyvacija pasveikti ir pozityvus nusiteikimas“, – kalbėjo J. Gudaitienė.
Išgyvenamumas
Pašnekovė sako, kad, žiūrint į visos Europos tendencijas, vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas gerėja.
„Apibendrinus 2000-2007 m. Europos statistikos duomenis, penkerių metų išgyvenamumas per tuos metus yra pagerėjęs 4-8 proc. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų penkerių metų išgyvenamumas yra apie 80 proc., tiesiosios žarnos vėžiu – 57 proc., krūties vėžiu – 82 proc. Čia kalbama apie visų vėžio stadijų bendrą išgyvenamumą (kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo išgyvenamumas geresnis).
Pagal navikų lokalizaciją, geriausi išgyvenamumo rezultai yra sėklidžių, krūties vėžio atvejais, o blogiausi – kepenų, kasos“, – kalbėjo J. Gudaitienė.
Gydytoja nurodė, kad bendras onkologinių susirgimų skaičius Lietuvoje ženkliau nedidėja – vertinant statistiką, jis išlieka panašus: 2007 m. nustatyti 17 989, o 2012 m. – 17 734 nauji vėžio atvejai.
Kalbant apie vėžio gydymą, pašnekovė išskiria, kad gydymo pažanga stebima imunoterapijos srityje. Moksliniai tyrimai atskleidžia naujų kelių, nustačius imuninės sistemos veiksmingumo ypatumus, kuriami nauji vaistai – tai, sako J. Gudaitienė, yra daug žadantis gydymo metodas.
