Žmogaus papilomos viruso infekcija – tai virusinė lėtinė infekcija. Patekęs į organizmą ŽPV dažniausiai lieka nepastebimoje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos (papilomos, plokščios karpos, delnų, padų karpos), viršutinių kvėpavimo takų (gerklų papilomos, karpos), lyties organų gleivinių gerybinius pažeidimus (kondilomos) ar ikivėžinius (gimdos kakelio, vulvos, gerklų) bei vėžinius (dažniausiai gimdos kaklelio) susirgimus.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) nurodo, kad ŽPV gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Šis virusas plinta lytinių santykių metu, tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius. ŽPV galima užsikrėsti ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu. Taip pat šiuo virusu užsikrėtusi motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu (naujagimiui nustatoma gerklų papilomatozė). Galimas užsikrėtimas ir tiesioginio kontakto būdu per odos bei gleivinių mikrotraumas (nudrėskimus, įpjovimus).
Onkologinės ligos rizika
Ginekologė Lina Varaneckienė įvardina, kad šio viruso tipų yra daugiau nei 100 ir nors ŽPV infekcija nejuntama, kartais ji pasireiškia atsirandant odos ar genitalijų karpoms bei jų niežėjimui.
„Žmogaus papilomos virusas ilgą laiką gali tūnoti organizme nekenkdamas ir pasaulinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad 4 iš 5 žmonių per visą savo gyvenimą užsikrečia ŽPV.
Vis dėlto, kalbant apie šią infekciją dažnai akcentuojama gimdos kaklelio vėžio rizika, kadangi įrodyta, jog daugiau nei 70 proc. gimdos kaklelio vėžio susirgimų sukelia infekcija žmogaus papilomos virusais.
Vakcinavimas nuo ŽPV yra profilaktinis veiksmas kad išvengti vieno pavojingiausių jaunų moterų gyvybes atimančio vėžio. Reikia akcentuoti kad Lietuvoje nuo pernai metų pagal programą nuo ŽPV jau yra vakcinuojamos 11 metų amžiaus mergaitės“, – aiškina ginekologė ir skatina tėvus atsakingai rūpintis savo dukrų sveikata“, – aiškina ginekologė.
Kaip apsisaugoti nuo pasekmių?
Gydytoja akcentuoja, kad gimdos kaklelio vėžio pirmosios stadijos (kada dar yra didelė tikimybė pasveikti taikant atitinkamą gydymą), taip pat nesukelia pastebimų simptomų. Patikimiausia priemonė laiku nustatyti ikivėžines gimdos kaklelio ligas laiku yra gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
„Nors šis tyrimas: onkocitologinis arba PAP tepinėlis, Lietuvoje moterims kompensuojamas nuo 25 metų kas trejus metus pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau pradėti tikrintis, nors ir mokamai, pasaulyje rekomenduojama kur kas anksčiau.
Dažnai klaidingai manoma, kad jei merginai dar nėra sukakę 25 metai, gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra neaktuali, tačiau tai netiesa. Pirmą kartą profilaktiškai pasitikrinti gimdos kaklelį atliekant onkocitologinį tepinėlį (geriausia skystoje terpėje) patartina praėjus 3 metams po pirmojo lytinio kontakto“, – teigia Lina Varaneckienė.
Taip pat ginekologė nurodo, jog kada gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs ir peraugęs į kraujagysles, atsiranda simptomai, kaip pilvo apačios maudimas, nereguliarus kraujavimas, kraujavimai tarp menstruacijų arba pasirodantis kraujas po lytinių santykių.
Dažniausiai ŽPV yra nustatomas jauniems žmonės, paaugliams ar jaunimui maždaug iki 26 metų, o virusu užsikrėsti galima ir pirmojo lytinio kontakto metu. Vis dėlto, pasak ginekologės, sveikas organizmas ir stipri imuninė sistema savaime patys susidoroja su ŽPV maždaug per dvejus metus.
