Kai kurių veislių šunims, pavyzdžiui, bokseriams, prancūzų buldogams, mopsams ar jorkšyrams per didžiuosius karščius lauke geriau nesirodyti, įspėja veterinarai. „Šių veislių šunims perkaisti kur kas lengviau. Esame skubėję juos gelbėti“, – portalui LRT.lt pasakoja veterinarijos gydytoja Birutė Litvinienė. Tuo metu daugelio mylimoms katėms, atrodo, karštis nė motais. „Kartais žmonėms kyla klausimas: kaip jos taip iškenčia?“ – juokiasi veterinarė.
Panevėžietė veterinarė B. Litvinienė teigia šiemet jau sulaukusi kelių žmonių skambučių dėl perkaitusių augintinių. Pasak gydytojos, nors daugelis šeimininkų tampa atsakingesni ir saugo savo keturkojus draugus, vis dar pasitaiko ir tokių, kurie augintinius palieka automobiliuose ar nepasirūpina jų tinkama priežiūra per karščius. „Būna, kad žmonės galvoja greit sulakstysiantys į parduotuvę, bet atėję randa leisgyvį gyvūną. Ruošiantis į prekybos centrą gyvūnų apskritai geriau nesivežti“, – pataria B. Litvinienė.
Jei taip nutiko, kad gyvūnas perkaito, veterinarijos gydytoja rekomenduoja kuo greičiau atvėsinti automobilį, įjungti kondicionierių arba šunį ar katę nuvesti į vėsesnę vietą. Jei gyvūnas yra sąmoningas ir gali ryti, būtina duoti atsigerti. „Ne mažiau svarbu gyvūną sušlapinti arba įvynioti į šlapią skudurą, skubėti vėsinti. Jei šuniukas pradeda lekuoti, muša širdelė ir darosi silpna, galima duoti širdies darbą gerinančių lašiukų, stimuliuoti širdies veiklą“, – patarimus dalija B. Litvinienė.
Šiauliuose dirbantis veterinaras Audrius Kriščiūnas teigia, kad dėl perkaitimo sutrinka nervinė sistema, todėl gyvūnas tampa apatiškas, gali apalpti, vemti. „Gali prasidėti bronchų uždegimai arba perkaisti taip, kad neatsikels“, – pažymi gydytojas. Tokio galimo scenarijaus neatmeta ir B. Litvinienė: „Gyvūnas gali netekti sąmonės, tapti vangus, tarsi jam trūktų oro, pasidaryti kaip guminis. Nieko nedarant ištinka kvėpavimo ir širdies centro paralyžius, gyvūnas gali mirti.“
Pasak gydytojų, pavojingesnė saulė tiems, kurie turi juodą kailį. „Ypatingai didelis pavojus perkaisti yra plačią nosį turintiems šunims, pavyzdžiui, bokseriams, prancūzų buldogams, mopsams. Jiems saulėje geriau būti kuo mažiau. Mes esame skubėję pas tokių veislių šunis“, – portalui LRT.lt pasakoja B. Litvinienė. Specialistai pataria gyvūnus į lauką vesti anksti ryte bei vakare, bet ne dienos metu per pačius karščius, kai saulė yra pati kaitriausia.
Savo ruožtu A. Kriščiūnas priduria, kad saulei labai jautrūs ir mažų veislių šunys. „Vieni iš jautriausių yra Jorkšyro terjerai. Jie neturi geros termoreguliacijos, negali vėsintis. Mes prakaituojame, o jie perteklių išgarina per burną“, – paaiškina veterinaras.
Jis stebisi žmonėmis, kurie per didžiausius karščius prie vandens su savimi vežasi ir keturkojus: „Man tai yra baisu. Matydavau, kaip prie jūros, Palangoje, laksto šuniukas per karščius. Taip neturėtų būti.“
Savo ruožtu katės, pasak A. Kriščiūno, perkaista rečiau, „jos nėra taip prilipusios prie žmogaus kaip šunys, todėl dažnai renkasi pavėsį“. Vis dėlto net ir buvimas saulėje joms ne toks rizikingas kaip šunims.
„Kartais galvoji: kaip jos taip iškenčia? Katės gerai pakelia karštį, guli saulėkaitoje išsitiesusios. Jos mėgsta šilumą ir karštį, yra ištvermingesnės. Žinoma, jei juoda katė bus uždaryta įstiklintame balkone, pavojus taip pat gali kilti“, – teigė B. Litvinienė.
