„Rūtos gėlių studijos“ įkūrėja floristę R. Butkienė jau du dešimtmečius užsiima floristika, jau pavasarį jos gėlių galerija minės septintąsias metines ir per visus tuos metus žmonės jau spėjo atrasti jos iš žiedų ir augalų kuriamus šedevrus.
Atvažiuoja net iš kitų miestų
Su Rūta kalbamės likus kiek daugiau nei savaitei iki Vėlinių, tad moteris šypteli, kad susidomėjimas pamažu auga, tačiau didysis bumas prasideda paskutiniąją savaitę – tada tenka suktis kaip bitei.
„Pusė pirkėjų yra pastovūs klientai, o kita pusė – taip jau gavosi, kad yra pravažiuojantys pirkėjai. Važiuojantys iš Vilniaus, Kauno, pajūrio, kurių artimieji yra čia, šalia, palaidoti, mane jau žino ir atvažiuoja iš kitų miestų“, – kalbėjo Rūta.
Vidutiniškai žmogus puokštei išleidžia nuo 20 iki 35 eurų, nors ji pastebi, kad išleidžiamos sumos varijuoja: jeigu šeima susitaria kapą puošti viena kompozicija, gali išleisti nuo 30 iki 100 eurų, senjorai skiria apie 10-30 eurų, darbingo amžiaus asmenys – 20-40 eurų.
Floristė skaičiuoja, kad kapinių puokščių siūlo apie 15-20 skirtingų variantų, tad pasirinkimo – apstu, o pati savo kuriamas puokštes ir kompozicijas skirsto į keturias grupes. R. Butkienė pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi ir puokštes su gyvomis gėlėmis, pavyzdžiui, chrizantemomis, rožėmis, nepabijo ir egzotinių augalų: protėjų, įdomesnių, ne visiems matytų chrizantemų, gvazdikų, Cymbidium orchidėjų.
Gyvų gėlių puokštes pagyvina ir žaluma, pavyzdžiui, sparčiai populiarėja eukaliptai, kurie ir papildo puokštes, ir gali būti merkiami vieni su vienu kitu gėlės žiedu, puikiai atrodo ir kermėkai.
„Kai kurie labiau mėgsta klasikines puokštes, iš rudeninių gėlių, bet pastebiu, kad žmonės labai daug perka su egzotinėmis gėlėmis, kurios auga Afrikoje, bet, nepatikėsite, šalčių metu labai gražiai sudžiūna ir sustingsta“, – pridūrė floristė.
Renkasi ne tik klasiką
Populiarumu nenusileidžia ir vis labiau į madą ateina kompozicijos iš vienos rūšies gėlių, pavyzdžiui, širdelės ar rutulio formos iš gubojų, kermėkų ar kitų savybę sudžiūti turinčių augalų, kompoziciją galima papildyti ir metaliniais žibintais ar stiklinėmis žvakidėmis – taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai.
Ketvirtąją kategorija, kaip sako Rūta, renkasi „natūralistai“, tai – džiovintų augalų kompozicijos. Floristė augalus, pavyzdžiui, protėjas, gaismius, kitas gėles, kurios sudžiūvę nepraranda žavesio, kurių per vasarą neparduoda, džiovina, o nudažyti natūraliais purškiamais dažais, neteršiančiai gamtos, nugula į įvairių formų kompozicijas.
Paklausta, ar deriniai su egzotiniais augalais sulaukia dėmesio, floristė nedvejodama patvirtina – žmonės ieško naujovių ir atsiranda vis daugiau nebijančių kažko išskirtinesnio. Ir ji pati šypteldama sako, kad nuo pat atsidarymo norėjo pasiūlyti kažką kitokio, įdomaus, kai kuriems gal nė nematyto.
„Mūsų mieste nebuvo didesnio pasirinkimo įdomesnių augalų, sakykime, buvau pradininkė, atnešiau savitų, kitokių puokščių, formos. Žinoma, visąlaik bus klasikos, standarto, bet galima rasti daug įdomių sprendimų.
Trečdalis žmonių yra konservatyvesni, renkasi klasiką – baltas rožes, baltas chrizantemas. Kitas trečdalis nori švelnių, pastelinių spalvų, bet įsileidžia ir atspalvius, spalvas.
Ir trečdalis yra tikrai drąsesnių, kurie renkasi ryškesnes arba tamsesnes puokštes su juodomis, šokolado, burgundiškomis, purpurinėmis spalvomis. Tai pastelinės, purvinesnės spalvos, bet jos puikiai dera prie liūdnų paminklų, nėra tokios ryškios ir, kita vertus, yra praktiškesnės – ant jų ne taip matysis purvas“, – pastebėjimais dalijosi floristė.
Kuo pakeisti dirbtines gėles?
Vis tik, populiariausios išlieka kompozicijos iš dirbtinių gėlių, jos sudaro kone pusę visų užsakymų ir pirkimų, tokias puokštes dažniausiai renkasi tie, kurie kapų negali lankyti dažnai, o dirbtinės gėlės yra ilgalaikiškesnis sprendimas kapo puošybai.
„Jos labai populiarios, bet jau penkerius-šešerius metus perdarau puokštes: jeigu žmogus pas mane pirko dirbtinių gėlių puokštę ir atneša laikiklį, dėžutę ar indą, į kurį puokštė buvo padaryta, atneša senas gėles, išimtas iš puokštės, jas perdarau, kad būtų kuo mažiau teršiama gamta“, – kaip prisideda prie taršos mažinimo pasakojo pašnekovė.
Kalbai pasisukus apie tai, kaip skatinti žmones nešti kuo mažiau dirbtinių gėlių, R. Butkienė pasidalijo įžvalga, kad, jos manymu, kad ir kokie bebūtų orai, mirusieji nusipelnė būti pagerbti gyvais žiedais, juk ir žmogui esant gyvam dovanojame gyvus augalus.
„Galų gale, visos merkiamos gėlės, jeigu nėra minusinės temperatūros, laikosi: rožės, chrizantemos, galima net gvazdikų, gvazdikėlių pamerkti, jeigu temperatūra nenukrenta žemiau +5 laipsnių.
Daug kas nepagalvoja, bet tulpės laikosi fantastiškai – jeigu laikosi +5 laipsnių temperatūra, jos gali išbūti net iki trijų savaičių. Kas žino Cymbidium orchidėjas, jas taip pat drąsiai galima merkti, nes gerai ištveria šalčius, prie minusinės temperatūros tampa kaip stikliukas. Žinoma, pamerktų gėlių spalva šiek tiek pakinta, bet jos išsilaiko.
Prie didelio minuso laikosi tik trys gėlės: rožės, tulpės ir Cymbidium orchidėjos arba augalai, kurie linkę džiūti: kermėkai, eukaliptas, spygliuočių šakos kaip priedas prie gyvų gėlių gali būti merkiamos.
Taip pat labai populiaru merkti vien gubojas – jos būna ir natūralios, baltos, ir dažytos, bet tikrai gamtos nesuterš, nes dažas sunyks. Guboja graži ir sudžiūvusi ir išsilaiko, kol neužeina stiprūs lietūs ar sniegas“, – patarė specialistė.
O ar yra augalų, kurių specialistė nepatartų merkti per Vėlines? „Nepatarčiau merkti kalijų, lelijų, eustomų, alstromerijų, antūrių – jos labai jautrios šalčiui ir pavirsta į košę.“
Dar vienas iš sprendimų, kaip papuošti kapą neteršiant aplinkos, bet turėti estetišką vaizdą – ant kapo padėti į vazoną susodintų augalų kompoziciją, pavyzdžiui, galima įsodinti bruknuolę, chrizantemą, viržį, gebenę, kalocefalą, pataria floristė. Į vazoną galima sodinti ir eleborus, tai yra nepaprastai atsparūs augalai, kurie net ir esant -10 laipsnių temperatūrai žydi:
„Tikrai galima rasti alternatyvų dirbtinėms gėlėms, kad ir sausuolių puokštę pamerkti arba padėti gražią pušies šaką ir padekoruoti sausais augalais. Nebūtina visą laiką pirkti ryškias dirbtines gėles, kurios trūnys žemėje apie šimtmetį.“
