Saulės smūgį galima patirti dėl pernelyg didelio saulės poveikio organizmui, o šilumos smūgis yra organizmo reakcija į pernelyg didelį kūno šilumos perteklių. Rizika patirti šiuos smūgius gali didėti esant aukštai temperatūrai, sunkiam fiziniam aktyvumui.
Didelė temperatūra, drėgmė, fizinis aktyvumas gali padidinti riziką patirti kažkurį iš paminėtų smūgių, todėl „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie yra šilumos bei saulės smūgio simptomai, kaip to išvengti bei ką daryti, jei smūgių išvengti nepavyko.
Pastebėkite šiuos ženklus
Saulės smūgį atpažinti galima pagal šiuos simptomus:
- greitas ir stiprus pulsas;
- galvos skausmas (neretai intensyvaus pobūdžio);
- galvos svaigimas;
- pykinimas ar vėmimas;
- nerimas, traukuliai;
- sąmonės praradimas;
- raudona, karšta, sausa oda;
- aukšta kūno temperatūra (pradžioje gali pasireikšti ir gausiu prakaitavimu).
Šilumos smūgį atpažinti galima pagal šiuos simptomus:
- greitas ir stiprus pulsas;
- galvos skausmas;
- pykinimas ar vėmimas;
- karšta, sausa oda;
- raumenų silpnumas ar spazmai;
- galvos svaigimas;
- nerimas, traukuliai;
- sąmonės praradimas;
- aukšta kūno temperatūra (be prakaitavimo, ypatingai, jei šilumos smūgis atsirado dėl didelio fizinio aktyvumo).
Skirtumai tarp saulės ir šilumos smūgių
„Tarp šių dviejų terminų galima išskirti esminius skirtumus, kad esamą būklę įvertinti būtų paprasčiau:
- Šilumos smūgis: perkaitimas gali atsirasti dėl fizinės veiklos, aplinkos temperatūros ir drėgmės (neatsižvelgiant į saulės buvimą). Oda gali būti sausa, jei smūgis nėra susijęs su fiziniu aktyvumu, arba prakaituota.
- Saulės smūgis: ištinka dėl tiesioginės saulės šviesos poveikio, ypatingai, ilgo laiko praleidimo lauke nesinaudojant tinkamomis apsaugomis. Oda, dažnu atveju, yra raudona ir sausa dėl tiesioginės saulės padarytos žalos.
Noriu pabrėžti, kad abiem atvejais yra reikalinga skubi medicininė pagalba, nes abi būklės gali kelti pavojų žmogaus gyvybei“, – įspėja vaistininkė.
Saulės smūgį galima apibūdinti kaip specifinę šilumos smūgio formą, kuri gali atsirasti dėl tiesioginės ir intensyvios saulės šviesos poveikio.
Saulės smūgis paprastai ištinka dėl ilgo buvimo tiesioginėje saulėje be tinkamos apsaugos (pavyzdžiui: paplūdimyje, žygio metu, sportuojant ar dirbant lauke ir t. t.).
Saulės smūgio simptomai dažniausiai pasireiškia greitai (per kelias valandas ar minutes).
Šilumos smūgis gali atsirasti dėl ilgalaikės aukštos aplinkos temperatūros ir (arba) didelės drėgmės poveikio (nepriklausomai nuo saulės spindulių buvimo).
Tai gali nutikti tiek lauke, tiek patalpose, ypatingai, jei yra didelė fizinė apkrova (pavyzdžiui: sporto salėje, uždarose patalpose be tinkamos ventiliacijos ir t. t.).
Šilumos smūgio simptomai gali vystytis palaipsniui ir pasireikšti per kelias valandas. Priklausomai nuo žmogaus ir sveikatos būklės gali būti ir atvirkščiai – pasireikšti greitai.
Nedelsiant kreipkitės pagalbos
„Tiek saulės, tiek šilumos smūgiai yra pavojingi žmogaus sveikatos būklei. Laiku nesikreipiant ir negaunant tinkamos pagalbos gali ištikti net ir mirtis.
Abiem atvejais, jei laiku nėra imamasi jokių veiksmų, gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų tokių kaip:
- smegenų pažeidimai;
- inkstų, kepenų nepakankamumas;
- širdies sutrikimai;
- mirtis.
Patyrus kažkurį iš aukščiau minėtų smūgių gali išlikti liekamieji reiškiniai tokie kaip: smegenų pažeidimai, organų nepakankamumas ir t.t.
Šiems smūgiams kartojantis gali padidėti rizika atsirasti lėtiniams sveikatos sutrikimams, tokiems kaip: širdies ligos, inkstų ligos. Todėl, labai svarbu skirti atitinkamą dėmesį savo sveikatai ir ja rūpintis“, – pataria J. Jankauskienė.
Kaip išvengti karščio ar saulės smūgio?
Jei žmogų ištinka saulės ar šilumos smūgis, ypatingai svarbu reaguoti nedelsiant:
- pereiti arba perkelti smūgio ištiktą žmogų į šešėlį arba viduje esančią vėsesnę patalpą (jei įmanoma tai padaryti);
- vėsinti kūną: nuimti nereikalingus drabužius, naudoti šaltus kompresus, drėgnus rankšluosčius (juos dėti kaktos, kaklo, pažastų ir kirkšnių srityse);
- jei yra galimybė, žmogų purkšti šaltu vandeniu arba perkelti į vonią su šaltu vandeniu;
- jei žmogus sąmoningas ir gali gerti – duokite jam kuo daugiau skysčių (vandens, elektrolitų turinčius gėrimus);
- nuolat stebėkite smūgio ištiktą žmogų, nepalikite jo be priežiūros;
- jei matote, kad būklė negerėja, žmogus praranda sąmonę, vemia, ar pasireiškia kiti rimti simptomai nedelsiant kreipkitės į medikus;
- jei žmogus praranda sąmonę, bet kvėpuoja, paguldykite jį į atsigavimo padėtį (ant šono) ir nuolat stebėkite jo būklę iki atvykstant medikams.
Taigi, kaip šio smūgio išvengti? Vaistininkė teigia, jog svarbu prisiminti keletą patarimų:
- Venkite tiesioginių saulės spindulių ar buvimo lauke, kuomet saulės spinduliai stipriausi (nuo 12 valandos iki 15 valandos);
- Rinkitės šviesius, laisvai krentančius drabužius (tinkamiausi pagaminti iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė). Nepamirškite galvos apdangalų (skrybėlės ar kepurės su snapeliu);
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės, kurio SPF apsauga ne mažesnė nei 30. Apsauginiu kremu rekomenduojama teptis kas kelias valandas, ypatingai po maudynių ar gausaus prakaitavimo;
- Venkite dehidratacijos. Reguliariai gerkite vandenį net jei nejuntate troškulio. Venkite vartoti kofeiną ir alkoholį;
- Karščiausiomis valandomis ribokite fizinį aktyvumą. Jei tai nėra įmanoma, darykite dažnas pertraukas ir gerkite pakankamai skysčių.
