Atsako gydytojas oftalmologas dr. Paulius Rudalevičius.
Nelieskite ir netrinkite akių, ypač nešvariomis rankomis. Virusai ir bakterijos (tarp jų ir koronavirusas) taip gali patekti ant akies junginės, o vėliau ir į bendrą organizmo sistemą. Jei kas nors įkrito į akį ar atsirado stiprus poreikis jas paliesti, prieš tai kruopščiai nuplaukite rankas vandeniu ir muilu.
Jei nešiojate kontaktinius lęšius, karantino laikotarpiu geriau padarykite pertrauką arba būkite labai atsargūs. Liečiant kontaktinį lęšį, savaime vyksta sąlytis su akimi, todėl vėlgi padidėja viruso patekimo į organizmą tikimybė. Akiniai šiuo atveju yra geresnė alternatyva, nes taip neturėsite akių kontakto su pirštais ir patys akiniai dalinai veiks kaip barjeras, kad virusas nepatektų ant akies junginės.
Jei turite galimybę per karantiną būti lauke (gyvenate nuosavame name, turite sodybą, išeinate pasivaikščioti), saulėtą dieną nepamirškite akinių nuo saulės su UV filtru. Tokia apsauga svarbi todėl, kad intensyvi UV spinduliuotė gali paspartinti tokias ligas kaip katarakta ar su amžiumi atsirandanti geltonosios dėmės degeneracija. Jei diena vėjuota, akiniai nuo saulės taip pat padės apsaugoti akis nuo sudirginimo. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių akys jautresnės ir dažnai yra išsausėjusios arba ašaroja.
Labai svarbu gerti pakankamai vandens. Skysčių balansas palaiko tinkamą drėgmę akies paviršiuje ir yra būtinas optimaliems fiziologiniams procesams akies viduje. Akims taip pat naudingi vitaminai A, C, E, omega-3, beta karotenas, liuteinas. Reikėtų pasirūpinti, kad jų pakankamai gautumėte su maistu ar maisto papildais.
Moterims reikėtų tinkamai nusivalyti makiažą, ypač aplink akis. Tušo ir šešėlių likučiai yra labai palanki terpė virusams ir bakterijoms, jie taip pat gali sukelti akių uždegimą.
Jei dirbate nuotoliniu būdu, pasistenkite susikurti ergonomišką darbo aplinką. Nuolat vėdinkite patalpas, pasirūpinkite tinkamu atstumu nuo kompiuterio, apšvietimu (kad šviesa nesklistų tiesiai į ekraną). Kas 20 minučių darykite trumpas 10–20 sekundžių pertraukėles ir pažiūrėkite į skirtingu atstumu esančius objektus. Pakeitus nuotolį, akis atsipalaiduos. Taip pat rekomenduojama kas valandą daryti 5–10 min. pertrauką ir pasimankštinti ar pasivaikščioti – tai pailsins ne tik akis, bet ir visą kūną.
Jei karantino laikotarpį norite išnaudoti darbams namų ūkyje, būkite atidūs dėl galimos traumos tikimybės. Jei pjausite metalinius daiktus, būtini specialūs apsauginiai akiniai – net ir nedidelė atskilusi metalinė dalelė gali sužeisti akį. Sodininkai, kurie šiuo laikotarpiu prižiūri vaismedžius, geni šakas ar atlieka panašius darbus, taip pat turėtų būti atsargūs ir užsidėti apsauginius akinius ar tinklelį.
Ypač pasisaugoti reikėtų tiems, kurie balina medžių kamienus – balinimo mišiniui yra naudojamos kalkės, kurios, patekusios ant akies, gali sukelti labai sunkų cheminį nudegimą. Tokių akies traumų gydymas dažnai būna labai sudėtingas, o padėti gydytojai gali tik tiek, kiek leidžia pati akis. Be to, karantino laikotarpiu gydymo ir operacijų organizavimas yra sudėtingesnis, todėl atsargumas ir sąmoningumas gali padėti išvengti nemalonių pasekmių.
Karantino metu teikiama tik skubi pagalba, todėl patekimas pas akių gydytoją labai ribojamas. Jei turite lėtinių akių ligų, galite nesijaudinti – paprastai per kelis mėnesius situacija kritiškai nepablogėja. Tačiau jei įvyko kas nors neįprasto, pavyzdžiui, staiga pablogėjo matymas viena akimi, visai sutriko rega ar atsirado vadinamasis juodos užuolaidos pojūtis, reikėtų sunerimti. Tokiais atvejais susisiekite su gydymo įstaiga, kur esant galimybei jus apžiūrės skubią pagalbą teikiantis akių gydytojas. Jei žinote savo akių būklę ir jaučiatės gerai ar bent vidutiniškai, dabar nėra tinkamas metas gvildenti įsisenėjusias problemas – svarbiau apsaugoti save ir aplinkinius. Pasibaigus karantinui galėsite tęsti profilaktinius vizitus pas akių gydytojus.
