Kai augau, dar sovietiniais laikais, dirbau nuo 14 metų. A.a. tėčio vadovas noriai priėmė mane ir mano draugę - dirbome ir sandėliuose, krovėme prekes (traktorių ir žemės ūkio padargų), dažėm, svėrėm ir t. t. Kur siuntė, ten ir dirbom -du mėnesius per vasarą, po privalomų darbų kolūkyje. Gera mokykla... Ir piginų savo pirmiesiems džinsams užsidirbau, irkt. smulkmenom. Užtat pora savaičių atostogų buvo rojus. O dabar slampinėja jaunimas, paaugliai, sėdi internete, šūdą mala - ir čia poilsis. Gerai, jei tėvai dar duodą namų darbų, o jei ne? Baltarankiai, išlepę, tik reikalaujantys. Moksleivių užimtumas yra labai svarbus dalykas, kuris visiškai užmirštas ir numarintas. O gaila...

Be abejo, patirtis. Bet - labai priklauso nuo darbdavio, todėl tam kad nebūtų pereita į išnaudojimą reikalinga griežta kontrolė. Kurios darbdavys nenorės - kam jam papildomas vargas

koks dar išnaudojimas? AIšku, kuo jaunesni susipažins su darbu, tuo geriau. O tai trinasi gatvėse ir neturi kuo užsiimti. darbai nebūtinai turi būti apmokami, tėvams gali namų ruošoje padėti

jeigu gerai moka, tia kodel nepadirbt