Šioks toks išrankumas maistui darželinio amžiaus vaikams – normalus reiškinys. Jie gali atsisakyti valgyti tam tikros formos, spalvos ar tekstūros produktus.
Arba staiga pareikšti, kad tai, ką vakar kirto ausimis lapsėdami, šiandien nebeskanu. Dažnai pasitaiko ir atvirkštinis reiškinys: vaikas nuolat, kasdien reikalauja to paties maisto, atsisakydamas viso kito.
Pasak vaikų raidos specialistų, toks išrankumas dažniausiai būna susijęs su naujovių baime.
Manoma, kad kaip tik toks išrankumas mūsų tolimiems protėviams padėjo išlikti ir išgyventi: nevalia drąsiai bandyti naujo maisto, nes tai gali būti nesaugu. Paprastai vaikams tokia naujovių baimė praeina sulaukus 4 metų, tačiau kartkartėmis užsitęsia ir ilgėliau.
Kad ir kas tai bebūtų – stiklinės pieno ritualas prieš miegą ar įstrižai nupjautas sumuštinis – jūsų vaikas tikriausiai renkasi jam jau pažįstamus dalykus ir neragaus nieko naujo tol, kol tai jam nebus patiekta ir pasiūlyta daugybę kartų.Išrankumas maistui taip pat gali pasireikšti ir kaip savotiškas nepriklausomybės užsitikrinimas.
Tokiu atveju vaikas siekia ne atsisakyti kokio nors konkretaus maisto, o nubrėžti jums ribas, kiek jūs galite kontroliuoti jo gyvenimą.
Kita vertus, jei jūsų mažylis judrus, gali būti ir taip, kad tam tikras maistas jam netiks dėl užsitęsusio valgymo proceso: galbūt jam dar sunku išsėdėti tiek laiko, kiek reikia norint suvalgyti, pavyzdžiui, lėkštę sriubos. Todėl jis pareiškia apskritai nemėgstąs sriubos ir renkasi gabalėliais pjaustytą maltinuką.
Kaip siūlyti naujo maisto išrankiukui?Jūsų vaikas turi vidinį pojūtį, kiek maisto jam reikia, taigi visų pirma suteikite jam galimybę pačiam reguliuoti, kiek ir ko suvalgyti. O tai reiškia, kad turėtumėte jam dažniau siūlyti įvairaus maisto, ramioje aplinkoje, reguliariais intervalais, kasdien tuo pačiu metu.
Yra ir dar keletas gudrybių, kurios padės supažindinti mažylį su įvairių patiekalų pasauliu.
• Net jei vaikas nuolat kokio nors maisto atsisako, nesiliaukite neįkyriai pasiūlyti. Pavyzdžiui, ryžiai. Niekada nevalgo jų prie mėsos? Pamėginkite bent po šaukštelį virtų ryžių įdėti į jo lėkštę ir leiskite palikti nesuvalgytus. Tegul tiesiog nuolat mat
o tą maistą prieš akis –lėkštėje ar bendrame dubenėlyje ant stalo, taip „susipažįsta“ ir „apsipranta“ su juo, o galiausiai galbūt susigundys ir paragauti?
• Maistą patiekite vaikiškomis porcijomis. Nepersistenkite prikraudama per daug: taip vaikas įpras, kad visa porcija jam paprasčiausiai neįveikiama, taigi ilgainiui nesuvalgyti to, kas įdėta į lėkštę, jam taps savaime suprantama.
• Nesiūlykite per daug skirtingų produktų vieno valgymo metu. Pavyzdžiui, jei pasiūlysite vaikui dar prieš jums pradedant gaminti rinktis, ko norėtų pietums, jis veikiausiai pasirinks tai, ką valgo dažniausiai. Tuo tarpu jeigu mažylį tiesiog pakviesite pietų, jis turės rinktis iš to, kas pagaminta. Be abejo, suteikite galimybę pasirinkti vieną maistą ir atsisakyti kito. Tačiau tas pasirinkimas turėtų būti apribotas 2-3 patiekalų ar produktų įvairovės. Beje, nevalia siūlyti iš karto visų nepažįstamų patiekalų – geriau jei bent vienas jų bus toks, kurį vaikas tikrai noriai valgys.
• Siūlydama naują maistą neduokite didelio jo kiekio. Bet jei įvyks stebuklas ir jūsų vaikas ryšis paragauti, leiskite jam paragauti tik vos vos. Didesnis kiekis šio maisto ar produkto mažylio lėkštėje turėtų atsidurti tik tuo atveju, jei pats vaikas paprašys.
• Jei tik turite galimybę, siūlykite vaikui paragauti naujo maisto kai jis alkanas. Pavyzdžiui, vietoje obuolio priešpiečiams pasiūlykite mango skiltelę.
• Vieni vaikai įspūdžiams jautresni nei kiti. Maistas, kurį vaikas kategoriškai atsisako valgyti, gali jam kelti nemalonių asociacijų: spalva, kvapu, tekstūra priminti tai, ką vaikas valgė sirgdamas ar prieš nutinkant kokiam nemaloniam įvykiui. Gerbkite tokį vaiko apsisprendimą ir įkyriai nesiūlykite ragauti to, ko jis kategoriškai atsisako.
• Kai tik turėsite galimybę, paprašykite vaiko padėti jums virtuvėje. Ruošiant pagrindinius patiekalus ar užkandžius bus žadinamas vaiko domėjimasis maistu, atsiras progų paragauti vieną kitą kąsnelį dar gaminant, galiausiai bus įdomiau valgyti tai, ko gamybos procese pats aktyviai dalyvavo. Taip pat tai leis pačiam kontroliuoti savo valgiaraštį – pavyzdžiui, pasirinkti, kokių produktų berti ant picos pagrindo ar į salotas.
• Ieškokite būdų, kaip galėtumėte pagerinti maistą, kurį vaikas mėgsta. Pavyzdžiui, jei noriai valgo košę – kaitaliokite grūdų rūšis, pasiūlykite įvairesnių priedų: trintų uogų, vaisių gabalėlių, razinų ir riešutų.
• Kalbėkitės su vaiku apie sveiką mitybą, kuo kiekvienas produktas jo organizmui naudingas. Tai neturėtų virsti moksline paskaita ar įkyriai brukamu moralu. Kuo žaismingiau ir jam suprantamiau šias žinias pateiksite, tuo daugiau tikimybės, kad jūsų mažylis bent jau paragaus norėdamas įsitikinti, ar tikrai morkos tokios naudingos jo akims ir dantukams, ar tikrai liepžiedžių arbata taip sušildo grįžus namo iš žvarbaus oro.
• Kuo arčiau mokykla – tuo mažiau įnorių turėtų likti vaiko valgiaraštyje. Ir jei dvejų metų pipiro norą valgyti tik žvaigždutės forma išpjautą sumuštinį dar galima toleruoti, tai 5-6 metų nenuorama jau turėtų susivokti, jog toks žaidimas – prabanga, skirta ne kasdienai, ir ramiai kramsnoti įprastos formos duonos riekę su sūriu ar gabalėliu mėsos.
