Jau prieš kurį laiką vaikų gydytojai dalinosi įspėjamosiomis žinutėmis apie kitose šalyse stebimą ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcinių ligų augimą. Šios tendencijos jau ryškėja ir Lietuvoje.
Paklausta, ar stebimą ne tik COVID-19, bet ir kitų infekcinių ligų pakilimą tarp vaikų būtų galima pavadinti tam tikru šių susirgimų renesansu, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė ramino, kad iki to dar neprieita.
Tačiau ji pažymėjo, kad situacija neabejotinai kelia nerimą: „Renesansu to dar nepavadinčiau, dar nepriėjome iki to, kad klestėtų kokios infekcinės ligos, kurių daug metų nematėme. Tačiau ką mes tikrai matome, kad šiuo metu iš esmės esame priešpandeminėje epidemiologinėje situacijoje, kai fiksuojame labai platų spektrą įvairių infekcinių ligų.“
Infekcijos grįžta su nauja jėga
Taikant įvairias pandemines izoliavimo, dezinfekcijos priemones, kitus ribojimus drastiškai sumažėjo žarnyno, viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų, liaudiškai vadinamų peršalimais.
„Net galėjo pasirodyti, kad vaikai nustojo sirgti infekcinėmis ligomis“, – sumažėjusius pacientų srautus prisiminė gydytoja.
Anot jos, tą pajautė tiek pirminis lygis, šeimos gydytojai, tiek ir ligoninių personalas.
„Prisimenu, kai žiemos mėnesiais pas mus ligoninė „lūždavo“ nuo viduriuojančių vaikų. Tai to nebematėme, o dabar vėl viskas grįžta“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Kaip pasakojo medikė, labai padaugėjo ne tik virusinių žarnyno infekcijų, bet ir bakterinės kilmės susirgimų, su nemaža jėga grįžta viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Nuo pandemijos pradžios praktiškai „dingo“ ir meningokokinė infekcija.
„O štai visai neseniai turėjome labai sunkų šios infekcijos atvejį. Tai vėl medikams primena, kad tos ligos yra, niekur nedingo ir labai svarbus skiepijimas, kad tėveliai nepamirštų laikytis ar prisivyti per pandemiją kiek sutrikdyto skiepijimo plano, kuris sudarytas vaikui nuo gimimo“, – pabrėžė vaikų gydytoja.
Mažiems vaikams ypač pavojingas virusas
Vienas sudėtingesnių ir šiuo metu dominuojantis sukėlėjas – respiracinis sincitinis virusas, kitaip vadinamas RSV, kuriuo sergančių mažųjų pacientų gydytojai pandemijos metu taip pat matė kur kas mažiau.
„Tai ypač mažiems vaikams pavojinga virusinė infekcija, dažnai pažeidžianti apatinius kvėpavimo takus. O tai reiškia, kad jei vaikai serga sunkiai, tai jiems reikės gydymo ligoninėje. Ši infekcija ypač pavojinga vaikams iki dvejų metų ir kartais gali būti pavojingiau už tą patį COVID-19“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Ji pastebėjo, kad pacientų daugėjimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje: „Tą matome bendraudami su užsienio kolegomis, jų daugėja visose šalyse. Taigi niekur nuo gamtos dėsningumų nepasislėpsi – atlaisvinus ribojimus ir vaikams ėmus daugiau bendrauti yra atveriamas kelias infekcijoms plisti. Tai dar kartą patvirtina vadovėlines tiesas.“
Pavojingiau – kelių infekcijų „miksas“
Tai, kad daliai vaikų pavojingesniu gali tapti ne koronavirusas, o į krūvą susidėjusių kitų virusų, portalui tv3.lt pasakojo ir Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis.
„Ruduo, žiema, pavasaris – toks metas, kai apskritai sergamumas įvairiomis respiratorinėmis infekcijomis vaikams padaugėja, tai normalios bangos visoje Šiaurės Europoje. Taigi ir Lietuvos vaikai nėra išskirtiniai, matome, kad pasitaiko ir kitokių virusinių infekcijų. Ir vaikams didžiausias pavojus gali būti ne tiek dėl kovido, bet į krūvą susidėti krūva respiracinių infekcijų“, – pastebėjo jis.
V. Gurskis pažymėjo, kad ši tendencija buvo stebima ir Australijoje, JAV – padaugėjo sunkiai sergančių ligonių, gydomų ir intensyviosios terapijos skyriuose.
„Gamta yra nenuspėjama ir įvairios kombinacijos įmanomos. Juk ir pandeminio gripo metu 2010 m. mes stebėjome Lietuvoje padidėjusį sergamumą auksinio stafilokoko sukeliamomis infekcijomis. Ir ji dažnai komplikuodavo virusinį plaučių uždegimą, kuri sukeldavo H1N1 gripo virusas. Tuo metu buvo registruojami ir jaunų, ir garbingo amžiaus žmonių, ir vaikų susirgimai, kai sutapo gripo ir stafilokokinės infekcijos banga“, – priminė gydytojas.
Anot jo, laimei, galima pasidžiaugti, kad sunkūs kelių infekcijų atvejai yra pavieniai ir kol kas tokia banga nestebime.
Sezonas dar tik įsibėgėja
Antrindama pašnekovui I. Ivaškevičienė, kad vienu metu užpuolę keli virusai – ne naujiena.
„Ligoninėje turime galimybes savo pacientus ištirti dėl keliolikos galimų virusinių sukėlėjų, neretai pasitaiko taip, kad vienas vaikas yra infekavęsis dviem, trimis skirtingais virusais.
Bet kad pasitaikytų sunkių, pavojingų ligų – gripo ir RSV, COVID-19 ir RSV – kombinacijos, tokių atvejų šiemet dar neteko turėti. Aišku, tai, kad šiuo metu jų nematėme, nereiškia, kad jų vėliau nebus. Dabar dar tik spalio pradžia, sezonas tik įsibėgėja“, – pastebėjo I. Ivaškevičienė.
Kartu ji pridūrė, kad, natūralu, jei jau viena infekcija gali sukelti problemų, tai dvi juo labiau: „Bet tada priklauso, koks yra vaiko amžius, jo imuninė būklė, ar turi kažkokių lėtinių ligų, lėtinę kvėpavimo takų ligą.“
„Iš akies“ infekcijų neatskirsi
Gydytoja teigė, kad kol kas dar nėra užfiksuota gripo atvejų tarp vaikų, tačiau jo sezonui dar ankstoka.
„Bet kuriuo atveju turime metodus, kaip gripą identifikuoti ir, dabar padaugėjus sergančių vaikų, taikome molekulinius tyrimus, kad įsitikintume, kokie sukėlėjai dominuoja. Nes dažniausiai jų vien iš klinikos atskirti neįmanoma“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Ji priminė, kad ir to paties COVID-19 požymių spektras vaikams yra labai platus – vieniems liga gali būti labai lengvos eigos, kiti gali sirgti sunkiai.
„Bet dominuojantys požymiai paprastai nieko nesufleruoja apie galimą COVID-19 ir pagal kliniką mes nieko negalime atskirti. Tuomet vienintelis būdas laboratoriniais tyrimais patvirtinti arba paneigti COVID-19 infekciją. Aišku, diagnostikos kelias gerokai palengvėja, jei šeimoje ar kitur aplinkoje yra išaiškinti šios infekcijos atvejai, tada atsakymas kaip ir akivaizdus“, – aiškino gydytoja.
Kada tėvams skubėti pas gydytojus?
Ypač daug nerimo dėl susirgusio vaiko patiria tėvai, kuriems kartais sudėtinga įvertinti vaiko būklę ir norisi dėl bet kokio negalavimo skubėti pas gydytojus. Nerimo akys dar didesnė, jei vaikui jau būna diagnozuota COVID-19.
Paklausta, kada tėveliams iš tiesų reikėtų nerimauti dėl vaiko būklės ir skubėti pas gydytojus, I. Ivaškevičienė ragino visada vadovautis sveiku protu.
„Jei matai, kad nesusitvarkai ir vaiko būklė kelia nerimą, tuomet ieškai pagalbos. Bet jei vaikas geria skysčius, sumažinus temperatūrą jaučiasi pakankamai aktyviai ir gerai, tai galima nesiveržti į gydymo įstaigas.
Tačiau būtų gerai žinoti, kokia tai buvo infekcija, atlikti vaistinėje įsigytą testą. Jei tai buvo COVID-19, tai svarbu tam, kad vaikas prieš grįždamas į kolektyvą gerai išsveiktų ir nekeltų pavojaus aplinkiniams“, – patarė gydytoja.
