Atšilus orams dėl dviračių ir paspirtukų vagysčių Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai jau pradėjo ir keletą ikiteisminių tyrimų. Esą tikėtina, kad netrukus šis skaičius šoktelės ir dar labiau, kai poilsiautojai, mėgstantys važinėti šiomis judumo priemonėmis, suplūs į pajūrį. Tuo metu sostinės policija pastebi prastėjančią tendenciją – kiekvienais metais šių transporto priemonių vagysčių skaičius tik auga.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Maziliausko teigimu, atšilus orams nepakankamai apsaugotus dviračius ir paspirtukus ilgapirščiai pasisavina net senamiestyje ar poilsiavietėse, rašoma spaudos pranešime.
„Centras, senamiestis daromas nepatogiu įprastam transportui, tad žmonės vis dažniau naudojasi alternatyviomis priemonėmis – dviračiais, paspirtukais. Būna, kad vagystės įvyksta dėl žmonių išsiblaškymo – žmogus, galvodamas, kad užtruks tik minutę, palieka dviratį ar paspirtuką neprirakintą arba prirakintą su tiesiog paprastu troseliu. Tačiau kartais ir tos minutės ilgapirščiams pakanka“, – aiškina policijos pareigūnas.
Patenka į laiptines, požemines aikšteles ar kiemus
Gyventojai vis dar neretai mano, kad laiptinės ar garažo durys yra pakankama apsauga jų ne vieną tūkstantį galinčioms kainuoti transporto priemonėms. Visgi tiek policijos, tiek apsaugos tarnybos atstovai sutaria, kad požemines automobilių stovėjimo aikšteles, atviras erdves, kuriose įrengti dviračių stovai, vagys tikrina nuolat, tad vagysčių tendencija iš šių vietų metai iš metų nesikeičia.
„Dažnai žmonės laiptinėse, požeminiuose garažuose savo transporto priemones palieka tiesiog nerakintas. Vagys gali išsiaiškinti laiptinės kodą ar tiesiog paskui ką nors įeiti. Būna, kad jie sulaužo durų liežuvėlį ar užkiša ką nors, kad durys neužsidarytų, o tuomet sugrįžta sutemus.
Ilgapirščiai gali lengvai įlįsti ir į požeminį garažą, kol kas nors į jį įvažinėja ar išvažinėja. Jie pasidarbuoja, o kai vėl kas nors atidaro vartus, tiesiog išvažiuoja su pavogtu dviračiu ar paspirtuku. Tad visada reikia pastebėti, ar jūsų laiptinėje, garaže nesitrina nepažįstami asmenys ir nebijoti paklausti, pas ką jie atvyko“, – aiškina V. Maziliauskas.
Tokias pačias tendencijas stebinčios „GRIFS AG“ atstovas priduria, kad gatvėse padaugėjus paspirtukų ir dviračių jų vagysčių skaičius kartais išauga net ir dešimt kartų. Liūdnų atvejų išvengti padėtų didesnis gyventojų apdairumas.
„Turėjome atvejį, kai dviratį vagys pasisavino iš laiptinės. Dviratis buvo prirakintas prie laiptinės turėklų – tai buvo vienintelė apsaugos priemonė, saugojusi dviratį. Laiptinė buvo rakinama, todėl dviračio savininkas jautėsi užtikrintas, kad į ją pašaliniai asmenys nepateks“, – prisimena įmonės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Savo ruožtu policijos pareigūnas prisimena savo akimis regėjęs, kaip greitai viešoje vietoje gali dingti brangi transporto priemonė, tinkamai jos neapsaugojus.
„Buvau prie nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apsirengęs civiliais drabužiais. Pamačiau, kad vaikinas praeidamas apžiūrinėja dviračius – jų buvo aštuoni. Visi jie buvo prirakinti patikimais užraktais. O štai prie stulpo buvo prirakintas paspirtukas – tiesiog su troseliu. Ir viskas, vagis nukirpo ir pradėjo važiuoti. Aš irgi buvau su paspirtuku, tad už kelių šimtų metrų jį sulaikiau“, – prisimena policijos pareigūnas.
Ž. Bukaukas priduria, kad dviračių, paspirtukų taip pat negalima palikti pirmo aukšto balkonuose, terasose, privačių namų kiemuose ar nerakinamuose sandėliukuose – esą vagys dienos metu mėgsta pasivaikščioti po apylinkes ir pasižiūrėti, kur kas yra sudėta, o tuomet, sugrįžę naktį, lengvai turtą persimeta per tvorą ar turėklą ir nuvažiuoja.
Kameros – nepakankama apsauga
Tiek policijos pareigūnai, tiek apsaugos specialistai ragina paspirtukus ir dviračius apsaugoti patikimomis – grūdinto plieno, U formos – spynomis, kurių greitai įveikti vagims yra praktiškai neįmanoma. Tokioms spynoms nukirpti gali prireikti ir akumuliatorinio pjūklo, kurio skleidžiamas garsas tikrai atkreiptų aplinkinių dėmesį. Be to, tokios spynos pjaustymas ilgapirščiams kainuoja per daug brangaus laiko.
„Kartais keistai atrodo, kai dviratis 1,5 tūkstančio eurų kainuoja, o užraktas – vos 10 eurų. Skatiname nepagailėti kelių dešimčių eurų patikimai, grūdinto plieno spynai, kurios vagys negalės nukirpti. Dažnai naudojami troseliai nėra patikimi, realiai jie skirti šalmui prirakinti, o ne pačiam dviračiui.
Svarbu suprasti, kad ilgapirštis yra niekuo neišsiskiriantis žmogus, ant kurio nėra užrašo, kad jis – vagis. Jis vaikšto paprastai apsirengęs, neužsimaskavęs, gal nebent su kokia kepure ar gobtuvu. Dažnu atveju jis prieina, apžiūri aplinką, atsiklaupia prie transporto priemonės – iš pirmo žvilgsnio nelabai suprasi, ar jis nori atrakinti spyną, ar nukirpti“, – sako V. Maziliauskas.
Ž. Bukauskas papildo, sakydamas, kad gyventojai kartais vis dar įsitikinę, kad jeigu yra įrengta kamera, jie gali jaustis saugūs, visgi vien tuo pasikliauti nederėtų.
„Tai puikiai iliustruoja vienas mūsų fiksuotas atvejis, kai vagys dviratį pasisavino požeminiame daugiabučio parkinge – savininkas jį laikė už savo automobilio. Požeminėje aikštelėje įrengtos kameros stebi bendrąsias namo patalpas, techninius įrenginius, pastato konstrukcijas, viešąją tvarką, priekinę pastatytų automobilių dalį, tačiau dviratis, kaip atskiras objektas stebimas nebuvo, jis net nepateko į kamerų stebėjimo zoną.
Tačiau net jei dviratis yra apsaugos kamerų zonoje, praktiškai neįmanoma identifikuoti, ar dviračiu važiuojantis asmuo yra dviračio savininkas ar jį pasisavinęs asmuo. Dviračiu važiuojantys asmenys dažniausiai atrodo kaip įprastas gyventojų judėjimas“, – pasakoja jis.
Ž. Bukauskas primena ir kitas apsaugos taisykles:
- Net ir trumpam paliekant savo dviratį ar paspirtuką, būtina jį apsaugoti patikima, gradinine arba grūdinto plieno U formos spyna, kurios greitai ir nepastebimai nupjauti vagims nepavyks.
- Dviračių ir paspirtukų nepalikite nesaugomose ir prastai apšviestose vietose – ypač tamsiu paros metu.
- Prisiminkite, kad vagys nuolat tikrina požeminius garažus, antžemines stovėjimo aikšteles, apžiūri terasas, laiptines, pirmų aukštų balkonus ir net privačių namų kiemus. Juose nepalikite neapsaugotų dviračių ir paspirtukų.
- Dviračius laikykite tik gerai saugomose vietose, naudodami patikimas apsaugas. Turtą geriausia palikti vietose, apsaugotose vaizdo stebėjimo kameromis kartu su kitomis apsaugos priemonėmis, tokiose kaip dviračių saugyklos.
- Dviračius ir paspirtukus papildomai galite apsaugoti išmaniosiomis priemonėmis: GPS sekimo sistemomis, signalizacija.
- Įsigiję dviratį nepameskite jo dokumentų: vagystės atveju, dokumentuose nurodyti unikalūs transporto priemonės duomenys palengvins darbą policijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
