Į Vilniaus rajone esantį namą Monika su šeima atsikėlė gyventi prieš šešerius metus. Ji pati pasakojo, kad suskaičiuoti šį laiką nėra sunku, nes tam yra svarbų įvykį pažyminti data.
„Jeigu reiktų paskaičiuoti, kiek laiko mes čia gyvename, tai jo būtų tiek, kiek yra mūsų mažyliui sūnui metų. Tai mes jau čia gyvename šešis metus“, – sakė ji.
Pirmiausia – braškių lysvės
Įprastai naujus namus besistatantys naujakuriai visą dėmesį sutelkia statyboms. Tačiau, Monikos atveju, pirmiausia dėmesys buvo skirtas braškių lysvėms.
Taip nutiko dėl to, nes Monika labai džiaugėsi būsimais savo namais. Ji papasakojo, kaip tuo metu, kai buvo statomas namas, atrodė jos šeimos gyvenimas:
„Tuo laiku mes kartu su sūnumi ir vyru atvažiuodavome prie namo. Vyras dirbdavo, o mes su sūneliu gulėdavome ant pledų, patiestų ant žemės, skindavome gėles ir valgydavome tas užaugusias lysvėje braškes.“
Monika juokdamasi papasakojo, kad šitoks dėmesys braškėms tikriausiai nieko nenustebino. Mat tie, kurie anksčiau gyveno bute, dažnai labai džiaugiasi turima erdve gamtoje ir stengiasi joje praleisti kuo daugiau laiko:
„Mes anksčiau gyvenome bute, tai dažnai iš aplinkinių girdėdavau tokius juokelius, kad žmonės, kai nusiperka sklypą, labai įsitraukia į tą naująjį gyvenimą.
Mes buvome ne išimtis. Dar vykstant statybiniams darbams, mes jau turėjome sūpynes ant eglės. Tai tikrai labai laukėme savo svajonių namų.“
Turi 8 gėlynus
Paklausta apie tai, ar planavo, kokias vietas parinks gėlynams, Monika pasakojo, jog ne. Pasak jos, daržai ir gėlynai savo vietas rado organiškai, be pastangų.
Ji akcentavo, jog svarbiausias elementas buvo tai, kad ji pati žinojo, kad šie kiemo komponentai bus. Tačiau kaip – „padiktuos pats gyvenimas“.
Pašnekovė pateikė pavyzdį, kaip jos kieme atsirado alpinariumas. Anot jos, tai buvo labai malonus atsitiktinumas: „Kai mes lyginome vietą, kur stovės automobiliai, ruošėmės kloti trinkeles, tuo metu kaip tik tarsi į vieną liniją susikaupė tokia krūva žemių pertekliaus. Tuo pačiu ant tos linijos dėjome akmenis, kurie trukdė vejos užsodinimui.
Ir man automatiškai galvoje susiformavo tokio labai populiarus alpinariumo vaizdas. Tada aš nusprendžiau į jį visą prisodinti aukštų augalų. Tai ir dabar turiu tarsi tokią žydinčią pievą, smilgynais nuklotą gėlyną.“
Panašiai nutiko ir su jos gėlynais. Pirmiausia, buvo nuspręsta visas anksčiau susodintas braškių lysves perkelti į galinį kiemą, o gėlynus sodinti fasadinėje kiemo pusėje.
Pasak Monikos, kiemo dalis užima 34 arus, tačiau yra ir 100 kvadratinių metrų projektas, kuris apima ne vieną atributą: „Šiuo metu kieme yra dvi terasos, takelių ir baseino projektas. Taip pat mūsų priekiniame kieme dar galima atrasti aštuonis mano gėlynus.“
Kieme aibė augalų
Monika atskleidė, kad savo 8-iuose gėlynuose augina pačius įvairiausius augalus. Jų – tikra gausybė.
Pašnekovė netgi atskleidė, kad vis savo tinklaraštyje sekėjams žada, jog suskaičiuos augalus. Tačiau ilgainiui suprato, jog tai – neįmanoma: „Tai norėčiau sakyti, kad pas mane yra visko“.
Viena iš priežasčių, dėl ko moters sode tiek daug augmenijos yra ta, kad ji pati dauginasi augalus. Tokiu būdu Monika pildo savo vizijas, formuoja gėlynus, stengiasi išlaikyti vientisumą ir jai nereikia išlaidauti.
Jeigu pašnekovė pati nedaugina augalų, tuomet dažniausiai augalus gauna dovanų arba yra pasiekę jos namus iš draugų: „Labai mėgstu tuos senuosius, laiko patvirtintus augalus, kurie augo mūsų senelių kiemuose ir vazonuose.“
Paklausta, kokių augalų neaugina, Monika nesudvejojo – pačių lepiausių. Taip ji atsakė todėl, nes šiuo metu savo laiką skirsto kitaip.
„Nemanau, kad gėlės turėtų būti tos, kurioms reikia skirti labai daug laiko. Dabar aš joms tiek laiko skirti negaliu, galbūt su amžiumi tai keisis“, – paaiškino ji.
Svečius išlydi su puokštėmis
Daugelis sodininkų žino, jog gėlių priežiūra gali atimti nemažai laiko. Tačiau gėlynai turi dvi moteris, kurios jį prižiūri – Monika ir jos anytą.
Visų pirma, pašnekovė papasakojo apie savo didžiausią pagalbininkę – vyro mamą. Pasak jos, be anytos sodas tikrai neatrodytų taip, kaip atrodo dabar.
„Mano anyta – mano dešinioji, o kartais net ir kairioji ranka. Ji labai myli mano gėlynus, skiria jiems daug dėmesio. Sakyčiau, kad visi gėlynai yra bendras projektas, nes jeigu ne ji, tai jie tikrai nebūtų tokie gražūs“, - atskleidė pašnekovė.
Tačiau ir pati Monika skiria jiems laiko tiek, kiek gali. Ji įvardijo, kad gėlynus nueina apžiūrėti bent jau du kartus per dieną.
Dėl to mato, kai vienas ar kitas žiedelis sode pražysta, taip pat pastebi, kuriems augalams reikia daugiau priežiūros:
„Kiekvieną rytą, jeigu dirbu iš namų, tai prieš darbą mėgstu ateiti, pasižiūrėti, kaip laikosi mano žiedai. O per pietų pertrauką dažnai mėgstu pasilaistyti savo vazonus.
Taip pat po darbo man didžiausia atgaiva yra gėlynas. Išeinu pasivaikščioti, pasižiūriu, palaistau, patręšiu, kartais nukarpau nužydėjusius žiedus.“
O tuos žiedus, kurie kieme nedera, Monika pasilieka sau. Iš jų moteris kuria puokštes ir tikino, jog tai – vienas iš jos hobių: „Dėl to stengiuosi visus svečius išlydėti namo su puokšte.“
View this post on InstagramREKLAMA
Turėjo palinkėjimą sodininkams
Pokalbio pabaigoje moteris pasidalijo vienu patarimu su kitais sodininkais. Pasak jos, tai žinoti labai svarbu.
Moteris tikino, kad be pradžios gėlynas neatsiras. Dėl to pirmasis žingsnis yra pasodinti pirmąjį augalą:
„Labai gerai atsimenu save, kai parsivežiau pirmus savo augalus: neįsivaizdavau jų aukščio, jų žydėjimo laiko.
Aš tik žinojau vieną dalyką, kad su augalais yra taip, jog juos visada galima persodinti ir padalinti.“
Todėl moteris naujiesiems sodininkams rekomendavo pradėti viską nuo pirmojo gėlyno. Ji skatino susirasti patinkančių augalų derinio nuotrauką ir mėginti atkartoti tai savo valdose.
Jeigu kyla klausimų – ji ragino kreiptis į įvairius sodo prekių parduotuvių, medelynų ar gėlynų konsultantus, mat jie visuomet noriai dalijasi patirtimi.
„Vasaros pabaiga – puikus metas pradėti sodinti savo gėlyną, nes visur yra labai geros kainos. O per žiemą peržiemoję daugiamečiai augalai pavasarį sužydės visai kitaip ir subujos.
Patys augalai kartais diktuoja savo tendencijas ir parodo, ko jiems trūksta. Tai linkiu pradėti sodinti.“
