Apie šią salą girdėjo dauguma, tačiau pateko – retas. Tarp Korsikos ir Apeninų pusiasalio įsispraudusi Montekristo sala lankytojus masina paslėptu lobiu, tačiau Italijos vyriausybė vis dar kontroliuoja patekimą į ją.
Vulkaninės kilmės Toskanos salynui priklausanti sala galėjo likti tokia kaip ir visos, jei ne įžymiojo Aleksandro Diumos romanas „Grafas Montekristas“. Sakoma, kad rašytojas, kuris saloje lankėsi 1842 m. ir buvo taip sužavėtas jo natūralaus grožio ir „čiobrelių kvapo“, jog iškart nusprendė salą padaryti naujos knygos dalimi. Ironiška, tačiau romane sala aprašyta ne itin tiksliai, tačiau išsaugotas jos lobio motyvas.
Mažytė (jos skersmuo tesiekia 4,3 kilometro) Montekristo sala savo ruožtu buvo žinoma tiek senovės romėnams, tiek graikams. Vieni ją vadino Artemisija, kiti – Mons Jovis.
Legenda byloja, kad čia vandalams užgrobus Siciliją prieglobstį rado šv. Mamilianas, Palermo vyskupas. Jis nudobė salą sergėjusį drakoną ir įkūrė vienuolyną.
Klestėjimo viršūnę vienuolynas pasiekė viduramžiais, tačiau jau XVI a. salą užgrobė liūdnai pagarsėjęs turkų piratas „Raudonbarzdis“. Jis amžius kauptus vienuolyno turtus esą paslėpęs vienoje iš Montekristo grotų (uolų). Kitų šaltinių teigimu, lobį per vienuolyno apsiaustį grotoje užkasė patys vienuoliai.
Dar visai neseniai Italijos valdžia salą buvo paskelbusi gamtos rezervatu, o ją galėdavo pasiekti tik privačios turtuolių jachtos. Šiuo metu jau leidžiamas ribotas turistų skaičius, tačiau jiems vis dar reikia gauti leidimą patekti į salą. Nežinia, ar tam įtakos turi legendos apie lobį, tačiau aišku, jog italai pašaliečiams leisti jo ieškoti nenusiteikę.
Žvelgiant iš tolo Montekristo sala panėši į „vulkano skalpą“. Didžiausias jos privalumas, ko gero, yra žmogaus beveik nepaliesta gamta. Po šiai dienai, vieninteliu jo buvimo saloje pėdsaku galima laikyti garsiojo vienuolyno griuvėsius ir „Villa of Cala Maestra“ vilą.
Italijai priklausanti sala, beje, išlieka negyvenama. Nuo didesnės Elbos salos ją skiria 22 jūrmylės.
Vieninteliais salos šeimininkais galime laikyti laisvėje besigainiojančius laukinius ožius ir kitą gyvūniją. Be to, Montekristo sala yra svarbi „stotelė“ migruojantiems paukščiams.
