Jau kelerius metus visuomenę su universalaus dizaino principais nuosekliai supažindinantis Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD) yra sukaupęs nemažai vertingos informacijos, parengęs vaizdo įrašų apie visai visuomenei prieinamos aplinkos, tinkamų gaminių naudą. Primename, kad universalus dizainas yra tokios paslaugos ir gaminiai, kurie tinkami ir patogūs naudotis kuo didesnei daliai visuomenės narių (įskaitant negalią turinčius žmones), be atskiro jų pritaikymo tam tikrai grupei. Taigi žengtas ir dar vienas žingsnis – atlikta Paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams kuo platesniu mastu analizė ir sukurtas vadinamasis Universalaus dizaino patikros lapas, įgalinantis praktiškai įvertinti gaminių tinkamumo ir paslaugų prieinamumo visiems lygmenį.
Į Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos 2019 metų veiksmų planą NRD įtrauktas visas veiksmų paketas: organizuoti mokymus penkiose apskrityse savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams universalaus dizaino principų taikymo srityje, atlikti tyrimą, kuriame būtų apklausti paslaugų bei gaminių vartotojai ir jų tiekėjai bei gamintojai, parengtas universalaus dizaino patikros lapas. NRD direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas, Jolantos Šliužienės teigimu, norint kuo plačiau įgyvendinti universalaus dizaino principus, reikia turėti įrankį, padedantį paslaugų teikėjams ir gamintojams įsivertinti ir pateikiantį rekomendacijas, kaip turi būti projektuojama, konstruojama ir tvarkoma aplinka, teikiamos paslaugos, kuriami gaminiai, kad jais galėtų naudotis visa visuomenė.
1901 m.
1927 m.
1934 m.
Universalaus dizaino poreikio analizė
Užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti NRD pasitelkė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutą. Bendradarbiaujant su jo atstovais buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu apklausti dviejų tikslinių grupių – judėjimo, regos, klausos negalią turintys, sutrikusio intelekto asmenis globojantys ir įvairiomis paslaugomis, gaminiais besinaudojantys asmenys, taip pat šias paslaugas teikiančių, gaminius gaminančių organizacijų, įmonių atstovai. Reikėjo nustatyti pagrindinius paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems vartotojams vertinimo kriterijus, sudaryti vertinamų elementų sąrašą, parengti universalaus dizaino principų taikymo rekomendacijas ir patikros lapą.
Pasak tyrimą atlikusios Anos Staševičienės, dar prieš susitinkant su šiomis tikslinėmis grupėmis buvo atlikta užsienio literatūros analizė, susipažinta su kompanijų, dirbančių su universalaus dizaino patikros lapais, patirtimi. „Pasinaudojome Skandinavijos šalių, kuriose taikoma tokia metodika, patyrimu, Kembridžo universiteto tyrimais, – sako tyrėja. – Sukūrėme metodiką, kuri remiasi šiuo metu galiojančiais reikalavimais ir rekomendacijomis, kaip kurti tvarią aplinką, prieinamą visiems vartotojams bei gaminių naudotojams.“
J. Šliužienės teigimu, išanalizavus tyrimo duomenis išryškėjo, kad paslaugų bei gaminių vartotojai ir jų teikėjai bei gamintojai universalų dizainą supranta skirtingai. Paslaugų teikėjų grupės dalyviai pabrėžė, kad jiems trūksta įgūdžių bendrauti su neįgaliais asmenimis, ypač sunku aptarnauti neregius ir silpnaregius. Nors, pasak jų, su klausos negalią turinčiais asmenimis problemų beveik nekyla, šios negalios atstovai teigė, kad dėl sudėtingos komunikacijos su klientus aptarnaujančiu personalu jiems sunku gauti tinkamas paslaugas.
Daugiausia dėmesio – judėjimo negaliai
Tyrimas atskleidė ir tai, kad paslaugų teikėjai universalų dizainą dažniausiai supranta kaip aplinkos pritaikymą judėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Pasak A. Staševičienės, ir tai galima suprasti, nes būtent tokią nuomonę padeda formuoti net tarptautinis negalios ženklas – neįgaliojo vežimėlis.
Vis dėlto netgi pirmenybę teikiant fizinės aplinkos pritaikymui dar neretai nepagalvojama apie kompleksiškumą. Tyrime dalyvavę neįgalieji atkreipė dėmesį, kad nepakanka prie pastato durų įrengti panduso ar lifto jo viduje. Ne mažiau svarbu, ar yra kur palikti automobilį, ar patogu įveikti atstumą nuo stovėjimo aikštelės iki pastato. Todėl neatsitiktinai į Universalaus dizaino patikros lapą įtrauktos tokios pozicijos kaip automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, rampos ir kt. Pavyzdžiui, vertinant automobilių stovėjimo aikštelių prieinamumą rekomenduojama atsižvelgti į 14 svarbių aspektų: ar automobilio, mikroautobuso stovėjimo aikštelė prieinama negalią turintiems žmonėms; ar joje yra specialių atpažinimo ženklų negalią turintiems automobilių vartotojams; ar aikštelė tinkamo dydžio; ar įmanoma iki galo atidaryti automobilio duris ir iš vairuotojo, ir iš keleivio pusės, kad neįgaliojo vežimėliu judantis žmogus galėtų laisvai išlipti; ar kelias pakankamai apšviestas ir kt.
Universalaus dizaino patikros lapas parengtas taip, kad jį pildantiems žmonėms nereikėtų gaišti laiko ieškant papildomos informacijos – pavyzdžiui, kiek skirtingo dydžio automobilių stovėjimo aikštelėje turėtų būti neįgaliesiems skirtų vietų ar kokiu atstumu iki įėjimo į pastatą turėtų būti įrengtos neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos. Visi įvairiuose teisės aktuose nurodyti reikalavimai perkelti į patikros lapą. Belieka tik įsivertinti, ar konkrečią situaciją analizuojanti organizacija šiuos reikalavimus atitinka ir ko reikėtų imtis padėčiai pakeisti.
Skirtingos negalios – skirtingi poreikiai
Paslaugų prieinamumas aktualus ne tik judėjimo, bet ir kitokią negalią turintiems asmenims. Tai atsispindi kitose patikros lapo pozicijoje. Pavyzdžiui, vertinat klientų aptarnavimo vietas rekomenduojama atsakyti į klausimus, ar jų priėmimo vietose įrengta garso stiprinimo sistema; ar vartotojas gali matyti jį aptarnaujančio personalo veidą ir skaityti iš lūpų; ar šalia prekystalio ar kitos aptarnavimo vietos yra pakankamai vietos manevruoti vežimėliu ar kita asmens technine priemone ir pan.
Nemažai dėmesio skiriama ir informacijos bei komunikacijos prieinamumui. Universalaus dizaino patikros lape orientavimosi ir rašytinės informacijos būtinybę rekomenduojama įsivertinti 34 pjūviais. Svarbu, ar pagalbinės informavimo ir kelio radimo priemonės sutrikusių pojūčių asmenims pateikiamos tinkamu formatu; ar yra galimybė rašytinę informaciją gauti Brailio raštu, atspausdintą didesniu šriftu, įrašytą balsu arba specialiomis garso programomis; ar teikiant žodinę, vaizdo ar garsinę informaciją yra gestų kalbos vertimas arba subtitrai ir kt.
Paslaugų prieinamumas iš viso vertinamas 9 pozicijose: automobilių parkavimas; pėsčiųjų takai ir rampos; įėjimas į pastatą; koridoriai; laiptai, liftai; durys ir langai; tualetai; klientų aptarnavimo vietos; interjero detalės.
Pasak A. Staševičienės, Universalaus dizaino patikros lape numatyta, kad ne visi jo elementai gali būti aktualūs konkrečiai įstaigai ar organizacijai. „Jeigu paslaugas teikianti organizacija įsikūrusi pirmame pastato aukšte ir joje tiesiog nėra nei laiptų, nei liftų, šių dalykų jai vertinti nereikia“, – sako vertinimo lapo sudarytoja.
Nepatogi pakuotė, neįskaitoma instrukcija – netinkamas gaminys
Visų vartotojų poreikius atliepiantys gaminiai – dar viena universalaus dizaino taikymo sritis. Tikimasi, kad jų gamintojams patikros lapas taip pat taps gera priemone susipažinti, į ką vartotojai dažniausiai atkreipia dėmesį, ko pasigenda, kas trukdo gauti būtiną informaciją ir ką reikia patobulinti, kad gaminiai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus. Vertinant gaminių tinkamumą visiems vartotojams rekomenduojama aptarti ne tik pačius gaminius, bet ir jų pakuotes, ant jų pateiktą ženklinimą.
Tyrimą vykdžiusios A. Staševičienės teigimu, negalią turintys dalyviai pabrėžė, kad jiems visiškai nepriimtinos vakuuminės gaminių bei produktų pakuotės, arba kad iš plastiko pagamintas pakuotes atidaryti daug sunkiau nei popierines. Ypač atidžiai nagrinėta ant pakuotės esanti informacija – produkto galiojimo data, gaminio naudojimo instrukcija. Tyrimo dalyvių nuomone, regėjimo, klausos, proto negalią turintiems, taip pat vyresnio amžiaus asmenims sunku perskaityti ir suprasti ant gaminių pakuočių pateikiamą informaciją. „Abiejų tiriamųjų grupių dalyviai pasiūlė panašų sprendimą – į vartotojo išmanųjį telefoną instaliuotą inovatyvią priemonę. Ją pasitelkus būtų galima nuskenuoti gaminio kodą ir išmaniajame telefone gauti reikalingą informaciją vartotojo poreikiams tinkamu formatu – garsu, supaprastintu tekstu, gestų kalba ir pan.“, – pasakoja A. Staševičienė.
Patikros lapui pasirinktas paprastas ir lengvai pildomas programos Excel formatas. Jis suprogramuotas taip, kad užpildžius nurodytas grafas vertinamo elemento prieinamumas arba tinkamumas bus automatiškai apskaičiuotas (proc.) ir parodytas.
Pažanga atsispindės reguliariai vertinant situaciją
J. Šliužienės teigimu, paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo vertinimas neturėtų būti vienkartinis veiksmas. „Reguliarus paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems vartotojams kuo platesniu mastu vertinimas paskatintų parengti veiksmų planą, susikurti organizacijos veiklos viziją, išsiaiškinti suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius, – sako J. Šliužienė. – Svarbu, kad į visus projektavimo etapus būtų įtrauktos visos suinteresuotos šalys – specialistai ir skirtingas funkcines galimybes turintys vartotojai.“ NRD direktoriaus pavaduotoja taip pat pabrėžia, kad įsipareigojimus taikyti universalaus dizaino principus turi prisiimti organizacijų ar įstaigų vadovai, tam skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Pasak J. Šliužienės, NRD artimiausiu metu patvirtins Universalaus dizaino patikros lapą kaip rekomenduojamą priemonę įstaigoms ir organizacijoms ir pirmas jį išbandys – įsivertins savo teikiamas paslaugas. Siekiant informuoti visuomenę apie šį įrankį ir paskatinti jį išmėginti, dar šiemet numatoma surengti 8 jo viešinimo kampanijas. Patikros lapą ir jo pildymo instrukciją jau dabar galima atsisiųsti iš NRD interneto svetainės.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
