Unikauskas apie vitaminų ir mineralų trūkumą: štai ką daryti, kad išvengtume sveikatos problemų

„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad vitaminai yra gyvybiškai svarbios organinės medžiagos, būtinos mūsų organizmui.

„Vitaminai yra itin svarbūs medžiagų apykaitai, augimui bei įvairių organų ir sistemų veiklai palaikyti. Tačiau svarbu prisiminti, kad juos reikia vartoti mažais kiekiais. Pagrindinis vitaminų šaltinis – maistas, todėl, jei mūsų mityba yra nevisavertė ar iš jos pašaliname tam tikrus produktus, gali išsivystyti vitaminų trūkumas“, – aiškina specialistė.

Vitaminai: kaip juos gauti ir atpažinti jų trūkumą organizme

Geležis. Melsvi akies baltymai su aiškiai matomais kapiliarais, šąlančios rankos ir kojos, pablogėjusi plaukų būklė, pablyškusi oda, nemiga bei nerimas – šių simptomų priežastis gali būti geležies trūkumas.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžia, kad šių požymių atsiradimas neretai signalizuoja apie geležies stoką organizme. „Esant geležies trūkumui svarbu vartoti geležies turinčius maisto produktus. Puikus šaltinis yra mėsa, ypač jautienos kepenys“, – teigia vaistininkė.

Magnis. Raumenų trūkčiojimas, tvinksėjimas po akimis – tai simptomai, kuriuos daktaras Alvydas Unikauskas sieja su magnio trūkumu organizme.

Vaistininkė Jovita Aleknienė papildo, jog magnio stygių taip pat gali išduoti įvairūs raumenų spazmai, mėšlungis, sutrikęs miegas ar nereguliarus širdies ritmas. Kaip papildyti magnio atsargas? „Magnio galima gauti iš špinatų, viso grūdo produktų, tokių kaip avižos bei ankštinių daržovių“, – rekomenduoja vaistininkė.

Omega-3. Problemos, tokios kaip jautri, sausa ar šerpetojanti oda, dažnai yra susijusios su Omega-3 riebalų rūgščių trūkumu, teigia profesorius.

Vaistininkė priduria, kad šių svarbių riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies, tokios kaip lašiša ar silkė. „Omega-3 taip pat gausu linų sėmenų aliejuje, sėklose ir riešutuose, kurie yra puikus šios medžiagos šaltinis“, – pataria J. Aleknienė.

Kalis. Profesorius A. Unikauskas teigia, kad kalio trūkumas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios padidėja kraujo spaudimas.

„Galbūt esate girdėję, kad padidėjus spaudimui reikėtų mažiau vartoti druskos. Įdomu tai, jog ši priemonė gali būti neveiksminga. Vietoje to reikėtų didinti gaunamo kalio kiekį ir užtikrinti tinkamą balansą tarp natrio ir kalio“, – pažymi profesorius.

Vaistininkė J. Aleknienė priduria, kad vienas geriausių būdų papildyti kalio atsargas – įtraukti į mitybą lapines daržoves.

Vitaminas D. Vitaminas D – dažna problema, nes daugeliui žmonių jo trūksta. „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienė aiškina, jog taip nutinka todėl, kad 90 proc. vitamino D gaminasi būnant saulėje, o su maistu gauname tik apie 10 proc.

Gydytojas A. Unikauskas priduria, kad vitamino D trūkumas gali pasireikšti sąnarių traškėjimu. „Šio vitamino perdozuoti beveik neįmanoma, tačiau visada svarbu klausyti savo kūno ir stebėti galimus šalutinius požymius. Nuolat palaikant tinkamą vitamino D kiekį, nuotaika pagerėja, o depresijos tikimybė sumažėja“, – pažymi jis.

Kaip papildyti vitamino D atsargas? „Eurovaistinės“ vaistininkė rekomenduoja dažniau būti saulėje, valgyti riebios žuvies, tokios kaip lašiša ar silkė. Jei to nepakanka, svarbu pasitelkti maisto papildus.

Cinkas. Profesorius pabrėžia, kad cinkas yra itin svarbus vyrų reprodukcinei sistemai, nes jo trūkumas gali lemti sumažėjusį testosterono kiekį. Tačiau šis mineralas reikalingas visiems – jis padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Vaistininkė J. Aleknienė priduria, kad puikus cinko šaltinis yra jūrų gėrybės, ypač austrės. Šiuos produktus verta įtraukti į mitybą, siekiant užtikrinti pakankamą cinko kiekį organizme.

Vitaminas C. „Įdomu tai, kad vitamino C trūksta net 50 proc. pasaulio žmonių“, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.

Vaistininkė J. Aleknienė paaiškina, kodėl vitaminas C yra toks svarbus mūsų organizmui: „Vitaminas C – labai stiprus antioksidantas, kuris padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie puola organizmą. Be to, vitaminas C yra būtinas kolageno sintezei, o kolagenas yra esminis mūsų odai ir jungiamajam audiniui. Vitaminas C taip pat svarbus mūsų imunitetui, ypač imuniniam atsakui, kai sergame. Didelės vitamino C dozės padeda greičiau atsigauti ir praeiti peršalimui.“

Kas nutinka, kai organizmas nepasisavina mineralų?

Kartais vitaminų trūkumas organizme gali atsirasti ne dėl nevisavertės mitybos, o dėl to, kad organizmas nesugeba jų pasisavinti. Laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė paaiškina, kad dažniausiai tai nutinka dėl virškinamojo trakto ligų, tokių kaip skrandžio uždegimas, Krono liga, uždegiminės žarnų ligos, dirglios žarnos sindromas ir panašios būklės.

Gydytojas gali paskirti endoskopinius tyrimus (skrandžio, plonosios ir storosios žarnos tyrimus), siekiant išsiaiškinti, kodėl organizmas nesugeba pasisavinti vitaminų. Tokie tyrimai ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, vaikams ir paaugliams.

E. Marciuškienė atkreipia dėmesį, kad vitaminų trūkumas nepasireiškia iš karto. „Simptomai gali pasirodyti tik po kelių mėnesių. Pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumas gali pasireikšti tik po 3 metų. Vienas dažnų simptomų – nuovargis ir silpnumas“, – sako gydytoja.

Dar daugiau apie mums būtinus vitaminus ir jų poveikį – „Kviečiame daktarą“ laidoje.