Senoji Tartu universiteto observatorija ant Tõravere kalvos buvo įkurta 1802-aisiais metais. Pastatas žymus ne tik dėlto, jog čia įrengta seniausia ir didžiausia observatorija Estijoje, bet ir dėl to, jog čia yra pirmasis Struve geodezinio lanko taškas. Šis lankas buvo pirmasis tikslus mėginimas nustatyti tikslų žemės dydį ir formą.
Jau XVII a. Isakas Niutonos pareiškė, jog ne žemė nėra tobulos sferos formos, tačiau veikiau primena elipsę, šiek tiek suspaustą per polius.
Friedricho Georgo Wilhelmo von Struve garbei pavadintas Struvės geodezinis lankas jungia taškus, kurių koordinatės buvo apskaičiuotos tarp 1816 ir 1855 metų. Jo ilgis – 2820 kilometrų – nuo Norvegijos iki Juodosios jūros krantų. Šiandien iš daugiau nei 100 taškų išliko tik 34.
Tuo metu tai buvo didžiausias geodezinis projektas. Jo rezultatai ( pirmą sykį tiksliai nustatytas meridianas), turėjo didelę įtaką geografijos bei kartografijos mokslams bei leido pažengti kuriant itin tikslius žemėlapius.
Struve geodezinis lankas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
