Apsilankėme didžiuosiuose prekybos centruose ir lygome sirtingų gamintojų tuos pačius produktus: pieną, varškę, sviestą, sultis ir t.t. Žiūrėjome, kad produktų maistingumo deklaracijos, kurioje rašoma kalorijų skaičius, angliavandenių, baltymų, riebalų kiekis, būtų vienodas arba beveik vienodas. Lyginome du kiekvieno maisto produkto atitikmenis: pigesnį variantą ir brangesnį.
Tyrime vertinome ir produktų skonius – juk jeigu nesiskiria nei produkto maistingumo deklaracija, nei skonis, vadinasi, jie tikrai identiški.
Kad tyrimas būtų nešališkas, produktų skoniui įvertinti pasikvietėme tris žmones, nežinančius, kokios firmos produkciją ragauja. Kiekvienas žmogus produktą turėjo įvertinti paprastai: pasakyti, kuris yra skanesnis arba kad nejaučia skirtumo.
Jeigu ragautojas sakė, kad abu produktai vienodi, abiems skyrėme po tašką, jeigu pasirinko vieną kaip skanesnį – tam skyrėme tašką, o kitam – 0. Vėliau susumavome pigesnės ir brangesnės produkcijos skonio taškus.
Tyrimo gale taip pat paskaičiavome, kiek galima sutaupyti pinigų, renkantis pigesnių gamintojų atitinkamą produkciją.
Tirti produktai
2, 5 proc. riebumo vienas litras „Dvaro pieno“ kainuoja 95 centus. Tuo tarpu to pačio riebumo „Rimi“ pienas kainuoja 72 centus. Pagal maistingumo deklaraciją, tiek vienas, tiek kitas pienas yra beveik vienodi. Dešimtosiomis gramo skiriasi tik baltymų ir druskos kiekis.
100 proc. „Elemenhorster“ apelsinų sultys kainuoja 1, 95 Eur, o100 proc. „Rimi“ sultys – 1, 16 eur. Pagal maistingumo deklaraciją šios sultys yra beveik vienodos, o kalorijų kiekies – toks pats.
82 proc. riebumo „Rokiškio naminio“ sviesto kilogramas kainuoja 7, 72 eurus, o to paties riebumo „Iki“ sviesto kilogramas– 6,76 eurus. Šių produktų maistingo deklaracijos vienodos.
9 proc. riebumo „Senolių“ varškė kainuoja 2,23 Eur, o „Saulės pieno“ to paties riebumo varškė – 1, 55 Eur. Šių produktų maistingumo deklaracijos identiškos.
„Žalios giros“ negazuotas geriamasis vanduo kainuoja 41 centą, o „Cento“ negazuotas geriamas vanduo 16 centų. Patikrinome, kad abu šie vandenys išgaunami iš to paties gręžinio.
1 kg. „Panevėžio“ cukraus kainuoja 1,04 Eur, o kilogramas „Cento“ cukraus – 0, 69 Eur. Abiejų produktų energetinė vertė vienoda.
Palyginome ir kruopas, tačiau jų neragavome:
„Galintos“ grikiai kainuoja 2,08 Eur o „Optimos linijos“ – 1, 15 Eur. Maistingumo deklaracijos identiškos.
„Galintos“ auksiniai plikyti ryžiai kainuoja 1, 73 Eur, o „Cento“ plikyti ryžiai 0,79 centus. Maistingumo deklaracijos vienodos.
Išvados
Ragautojai produktus įvertino skirtingai (viską galima pamatyti vaizdo įraše): vieniems labiau patiko brangesni produktai, kitiems- pigesni, tačiau labai dažnai abu lyginami produktai buvo įvertinti kaip vienodi. Susumavus skonio taškus, brangesnieji ir pigesnieji produktai gavo po 13 taškų.
Jei rinktumėmės brangesnes prekes, prekių krepšelis kainuotų 18,11 Eur. Jei rinktumėmės pigesnes prekes, prekių krepšelis kainuotų 12,98 Eur arba daugiau kaip 5 Eur pigiau.
Gamintojų komentaras
Akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovas kokybei Gžegož Rogoža tv3.lt nurodė, kad maistingumo deklaracija neatspindi produkto kokybės bei skonio.
„Maisto produktų maistingumo deklaracija yra skirta informuoti vartotoją apie produkto energinę vertę, baltymingumą, riebumą ir angliavandenių kiekį, bet ji neatspindi produkto kokybės, skonio bei kitų parametrų. Maisto produkto kokybė ir skonis gali ženkliai skirtis net esant labai panašiai maistingumo deklaracijai.
Taip yra todėl, kad skirtingų prekinių vardų produktai yra gaminami naudojant skirtingas technologijas ir nevienodos kokybės sudedamąsias dalis bei su skirtinga įranga supakuojamas į įvairių tipų pakuotes. Visa tai turi įtakos produkto skoniui, kokybei ir savikainai.
Pirkėjui yra lengviausia įvertinti panaudotos pakuotės privalumus ir išsirinkti, kuri iš jų jam yra patraukliausia bei patogiausia.
Be abejonės, daug svarbiau, tačiau ir sudėtingiau vartotojui yra įvertinti ingredientų kokybę ir pagaminimo technologiją.
Dažniausiai, vartotojas tai gali pastebėti vertindamas produkto skonį viso produkto galiojimo laiko metu“, – nurodė G. Rogoža.
Kaip tik todėl tv3.lt tyrime buvo vertintas ir skonis.
Dietologės komentaras
Lietuvos dietologų draugijos bei Antsvorio ir nutukimo asociacijų prezidentė Rūta Petereit tv3.lt sakė, kad renkantis prekę pirkėjas turi būti budrus, skaityti etiketes bei pasikliauti savo skoniu.
„Vartotojui reikėtų pasižiūrėti į produktų etiketes ir suprasti, kad ne visada pigiausias produktas yra geriausias, tačiau ir brangiausias produktas ne visada yra geriausias. Ta reikia pasižiūrėti, išragauti ir atsirinkti.
O jeigu maistinė vertė vienoda, o gamintojas tą turi užtikrinti pateikdamas kokybišką informaciją, tai kažkokios neigiamos įtakos pigesnis produktas sveikatai tikrai nepadarys. Skonis sveikatai įtakos neturi, todėl vartotojas puikiausiai gali pasirinkti pigesnį produktą, jeigu jis tenkina jo skonį, nepaisant to, kad to produkto gamybai galėjo būti naudojamos ne tokios prabangios technologijos“, – sakė R. Petereit.
Ji taip pat nurodė, kad pigesnių produktų gamybai, jos žiniomis, nėra naudojamos kuo nors sveikatai kenksmingos technologijos.
„Man neteko girdėti, kad, kas liečia pieno produktus, būtų naudojamos sveikatai kenksmingos technologijos“, – nurodė ji.
Tad dietologė nurodo, kad renkantis produktą žmogus turi įvertinti jo skonį, kokybę ir kainą ir remiantis šiais duomenimis priimant sau tinkamiausius sprendimus.
VMVT komentaras
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė žiniasklaidai Jurgita Savickaitė tv3.lt nurodė, kad tarnyba pakomentuoti galėtų tik tuo atveju, kai produktų sudėtis skiriasi, o jeigu jos yra vienodos, kainų skirtumas, anot jos, tėra įmonių rinkodaros dalykas.
„Jeigu produktų sudėtis ta pati, mes neturėsime, ką pakomentuoti – vadinasi, produktai yra identiški. Kainos nustatymas tada yra tiesiog įmonės rinkodaros dalykas“, – sakė ji.
Tad, skaitytojai, atidžiai skaitykite etiketes, ragaukite ir rinkitės produktus protingai.
