Po jaudinančio straipsnio asmeninę šeimos sąskaitą pasiekė daugiau nei 11 tūkst. eurų, nors, primename, pirminiam gydymui reikėjo 7000 eurų.
Po publikacijos pasipylė užklausos, kaip padėti šeimai ir kokiu būdu pervesti pinigus. Prisijungė ne tik geros valios žmonės, bet ir Čikagos mamų unija, pažadėjęs paremti Ernestą.
„Žodžiais nemoku apsakyti, kokia esu laiminga ir dėkinga kiekvienam prisidėjusiam.
Mano sūnus, kai buvo stipresnis, man yra sakęs, kad jeigu turėtų pinigų gydymui ir jų nereikėtų panaudoti, viską atiduotų Rimanto Kaukėno paramos fondui, kuris globoja vėžiu sergančius vaikučius.
Galiu patikinti, kad viskas bus skirta sūnaus gyvenimo kokybės užtikrinimui, vaistams, būtinai pagalbai, o jeigu pinigų ir liktų, mes padėtume kitiems sergantiems. Dėl to galiu užtikrinti visus.
Niekas negalėjo pagalvoti, kad per parą įvyks stebuklas.
Buvo pikta skaityti komentarus, kai kurie buvo melagingi, šmeižiantys. Mačiau, kad buvo ir žiaurių žmonių. Dėl to labai nemalonu, tačiau aš pasiruošusi užsimerkti prieš viską dėl savo vaiko.
Iki publikacijos man buvo sakoma, jog neaišku, kada dėl dokumentų pildymo reikalingi pasieks mano sūnų ir ar bus kompensuojami.
Būdama visiškoje neviltyje aš kreipiausi pamynusi ambicijas į viešumą, tikėjausi sulaukti pagalbos ir mums pavyko. Šiandien sužinojau, kad vaistai bus skiriami mano sūnui ir, tikėtina, jie bus kompensuojami jau visai netrukus Kauno klinikose.
Labai džiaugiuosi, kad mūsų šeimos likimas ir tragedija, ištikusi sūnų, suteiks, tikiu, galimybę pasidalinti suaukotais pinigais su kitais sergančiais vaikais iš Rimanto Kaukėno paramos fondo ir sergančiais vaikais, remiamais grupėje „Vilties spindulėlis“. Viešumas viską paspartino", - antradienį kalbėjo S.Orintienė.
Primename, kad Šakių rajone gyvenančiam 18-mečiui abiturientui smogė žaibinė kraujo vėžio forma. Iki spalio mėnesio guvus ir apie gyvenimo tikslus svajojęs Ernestas Orintas dabar tesveria vos 53 kilogramus ir kasdien, gydomas Kauno klinikose, silpsta.
Apie tai, kad sūnui būtina pagalba, tv3.lt žurnalistams papasakojo jauno vaikino mama Saulė Orintienė, nuolat budinti prie sūnaus.
Operacija suvaldė ligą
Ji atvira – niekada nebūtų pagalvojusi, kad jos šeimą užklups nelaimės. „Neseniai mano mamai buvo diagnozuotas piktybinis navikas, todėl reikėjo išimti akį.
Po to įvykio į viską pradėjau reaguoti jautriau ir kai spalio 28 dieną pamatėme, jog sūnui pažastyje padidėjo limfmazgis, sureagavau gana greitai ir rimtai“, - neslėpdama ašarų prakalbo Saulė.
Viskas prasidėjo kaip tik tada, spalio mėnesį. Nuo tos dienos, kaip pasakoja Saulė, gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
„Vos diagnozavus kraujo vėžį, medikai išpjovė sūnui limfmazgį, atliko penkias chemoterapijas ir situacija buvo suvaldyta.
Jis pasveiko, atrodė, kad viskas pasitaisė, tačiau, deja, netrukus situacija ėmė blogėti“, - į prisiminimus leidosi S.Orintienė.
Liga atsinaujino žaibiškai
Viską pakeitė atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Būtent po jos sūnaus sveikata, kaip pasakojo pašnekovė, ėmė prastėti.
„Balandžio 12 dieną sūnų parsivežėme į namus ir jam staigiai ėmė blogėti. Sūnus ėmė skųstis pilvo skausmu. Balandžio 18-ąją dieną sūnų vėl paguldė į ligoninę, nuo to laiko jam sparčiai blogėja.
Medikai sako, kad kraujo vėžys po transplantacijos smogė žaibiškai, liga atsinaujino.
Jis šiuo metu nešneka, nevalgo, yra maitinamas per zondą.
Žinau, kad jis girdi, ką jam šneku, tačiau pats su niekuo nešneka. Jis silpnas, o kai atsisėda, pradeda vemti, jį pykina“, - kalbėjo moteris.
S. Orintienės teigimu, sūnui pasveikti likusi vienintelė galimybė – tai ampulė, kuri kainuoja 7000 eurų. Medikų teigimu, būtent ji gali sustabdyti vėžio plitimą. Tai tam tikra chemija, kuri šiuo metu yra vienintelė, galinti padėti.
„Tikėtina, kad ji ir tolimesnis gydymas gali būti finansuojamas, tačiau, kaip medikai patys sako, kartais liga žengia greičiau negu dokumentų tvarkymas ir vaistų teikimas.
Kaip bebūtų, pinigų sūnaus gydymui reikės daug ir tai nėra tik vienkartinė kapsulė – bus reikalingi vaistai ir toliau.
Aš tikiu, kad mano sūnus pasveiks. Tikiu, kad tie pinigai, galintys išgelbėti jo gyvybę, atsiras“, - sakė Saulė ir kreipėsi į visus neabejingus Lietuvos žmones.
„Mums tie pinigai yra labai dideli ir mes jų neturime, tačiau aš tikiu, kad jie gali išgelbėti mano sūnaus gyvybę. Neprarandu vilties, nerodau sūnui emocijų, nes jis ir pats labai nuoširdžiai tiki, kad jam pagerės“, - atvirai kalbėjo S. Orintienė.
