Kai Lietuvos žmonės išgirdo mažosios Veronikos istoriją, jai buvo tik penkeri, bet laikas nenumaldomai bėga – neseniai ji atšventė aštuntąjį gimtadienį. Mama Oksana Savutskaja juokiasi, kad jai ne aštuoneri, o „pilni aštuoneri“.
Paklausite, kodėl? Mama pasakoja – jau kone pusę metų dukra vis klausdavo, kada ateis jos gimtadienis, kada sueis aštuoneri, tad išaušus spalio 14-osios rytui Veronikai pasakė: „Tau jau pilni aštuoneri“.
Teko iškęsti daugybę operacijų
Tačiau sugrįžkime į Veronikos istorijos pradžią. Nors nėštumo metu niekas nepastebėjo nieko neįprasto, mergytė gimė su kojų patologija – buvo pažeistas kelio sąnarys, nebuvo kulnakaulio, tik trys pirštai, kitos kojos – tik nedidelė atauga.
Kai jai buvo dveji, buvo pritaikytas pirmais kojos protezas, tačiau šis netiko, kėlė skausmą, buvo nepatogus – teko jo atsisakyti, kol galiausiai viltį, kad Veronika vaikščios, suteikė amerikietis chirurgas Dror Payley, padedantis vaikams, susiduriantiems su tokiomis pat problemomis.
„Išsipildymo akcijos“ ir visų neabejingų žmonių ir Lietuvoje, ir Amerikoje dėka pavyko surinkti didelę sumą pinigų ir 2022 m. jai atliktos net trys operacijos, kurių metu rekonstruotas kelio sąnarys, suformuotas kulnikaulis, sustiprintas šlaunikaulis, koja paruošta protezavimui.
„Tokios iniciatyvos, kaip „Išsipildymo akcija“, yra turiningos, nes yra daug vaikučių, kuriems reikia pagalbos ir jeigu yra galimybė ją gauti, tai yra nuostabu. Kai pagalvoju, jeigu ne Lietuvos, Amerikos žmonės, visa pagalba, viskas turbūt nebūtų taip, kaip yra dabar, gal Veronika iki šiolei daugiau sėdėtų ir nebūtų judesio.
Bet mes matome pažangą. Vaikas gali nulipti laiptais, išeiti į lauką – tai yra nuostabu. Atsimenu, kai ji gimė, vis galvodavau apie ateitį, kaip bus, nieko nežinojau, o viskas taip įsisuko, kad mes dabar jau vaikštome. Tai yra nepakartojama“, – šypsosi Veronikos mama Oksana.
Visą dieną – ant kojų
Šiandien O. Savutskaja, mintimis nusikeldama kone dvejus metus atgal, skaičiuoja, kad žaizdos po operacijų gijo maždaug pusmetį, o jau sugijus svajonė išsipildė – dukra gavo specialiai jai pagamintą protezą.
„Iš pradžių vaikščioti, žinoma, buvo sunkoka, nes reikėjo mokytis tai daryti. Mes pripratę tai daryti, mums tai pavyksta automatiškai, o Veronikai reikėjo įprasti, kad koja su protezu eina vienaip, o kita – kitaip.
Pirmasis protezas buvo nesilankstantis, bet maždaug po dviejų gerų mėnesių treniruočių, kineziterapijos užsiėmimų, jai darėsi vis lengviau“, – kalbėjo mama.
Prieš kone metus Veronikai pritaikytas kitas protezas – besilankstantis per keliuką. Kiekvieną dieną vis dar tenka mokytis, kaip su juo vaikščioti, mat jau buvo įpratusi prie nesilankstančio. Svarbiausia, kad protezo dėvėjimas jai nebekelia jokių rūpesčių:
„Ji su protezu jaučiasi gerai, jokių skausmų nėra, su juo išbūna visą dieną – ryte nuvedu į mokyklą, pasiimu apie 15-16 valandą, grįžus į namus ji savo reikalus susitvarko, bet jau maždaug 19-20 valandą sako: „Mama, viskas, jau noriu nusiimti“.
Dabar šeima laukia, kol bus pagaminti specialūs ortopediniai batukai, kurie suteiks tvirtesnę atramą ir palengvins vaikščiojimą. Ne tik tam, kad galėtų mėgautis vaikiškais džiaugsmais, bet ir patogiau žygiuoti į mokyklą.
Žengė į pirmą klasę
Mama džiaugiasi, kad dukra į ugdymo įstaigą keliauja noriai, mat yra tvirto charakterio ir jei jau pasakytų „ne“, tai ir reikštų „ne“ ir ne kitaip. Galbūt prie didelio noro mokytis prisidėjo ir tai, kad ir su mokytoja, ir su klasės draugais susipažino jau praėjusiais metais, kai lankė paruošiamąją klasę.
„Viskas liko tas pats iš praeitų metų, tad viskas tvarkoje, tik vis tiek pirma klasė, prasideda pirmos tikrosios pamokos, vaikas turi nuo skambučio iki skambučio išbūti pamokoje. Rugsėjo mėnuo dar buvo sunkesnis, reikėjo į ritmą įsivažiuoti, o dabar viskas labai gerai.
Aš net kartais pajuokauju, sakau: „Veronika, gal neikim šiandien į mokyklą?“, o ji iškart sako: „Mama, negalima, einam, einam būtinai“. Kas liečia mokslus, ji tikrai stengiasi: ir rašo, ir skaičiuoja, ir skaito po truputėlį, turi atskirą padėjėją, šauniai sutaria su klasės draugais. Visas mokyklos kolektyvas, bendruomenė labai šauni“, – pasidžiaugia pašnekovė.
Tarp namų ir mokyklos reikalų, tenka rasti laiko ir apsilankymams pas medikus – vizitų ir nedidelių operacijų reikėjo ir, kaip sako Oksana, reikės ir ateityje, bet sunkiausias etapas – operacijos Amerikoje – jau praeityje:
„Prieš metus buvo atlikta operacija, kelio sąnaryje įdėta plokštelė, kad kojytė būtų stabili, nebūtų X formos. Lapkritį vėl važiuosime pas gydytojus, reikės vėl kalbėti dėl pėdutės, kaip ją dar labiau stabilizuoti.
Mes tikrai žinome, kad ateityje mūsų dar laukia operacijos, vis dėlto, kojytė auga, kauliukus reikia stiprinti, o kuo ji mažesnė, tuo lengviau pavyksta operacijos.“
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia.
Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
Daugiau: www.tv3.lt/issipildymoakcija
