Stiprybės tėveliams o iškeliavusiam angelukuoj amžino poilsio

.....gyvenu su dukrytės netektim jau antri metai. Susitaikyti su šituo neįmanoma. Nėra jokių paguodos žodžių.....Neapsakomas jausmas, baisu ir tiek....ir neteisinga......nesąžininga mirštančių ir mirusių vaikų atžvilgiu....

Dieve, žinau tą skausmą, nešiojuosi jau daug metų, o vis... lyg mano dukra čia būtų. Žodžių nėra, kad paguosti mylinčius tėvus. Netenki visko, kai vaiko netenki...

Stiprybės tėveliams,o iškeliavusiam angelui,amžino poilsio ir ramybės.

Tiesiog - jokio dievo nera ir niekad nebuvo. Isikalkit tai i savo bukas avinu galvas.

Bet uz ka dievas baudzia musu atzalas kurie dar nespejo nieko blogo niekam padaryti? Sako uz tevu klaidas ar pan... Tai tegu baudzia kai uzauga jei taip skirta... Nera didesnio skausmo uz serganti vaika... Stiprybes teveliui, o mergyte lai saugo visos visatos angelai, ji is savo skausmo issivadavo. Uzuojauta artimiesiems. Gaila kad tokia pabaiga.

Dabar ji Dievo artumoje. Kaip krikščionis vyliausi jos išgijimo ir artimųjų džiaugsmo. Tačiau juo būdamas suvokiu, jog jos ir mano kelias tik per mirtį į Dievo rankas. Suvokiu, jog pasmerks kas vertina gyvasti, kuri laikina. Bet gimusi užuojauta visus mus ves prie aukštesnių siekių, nei kad nuteisimas ar kaltinimai. Manau daugelis pamatę tą nuotrauką norėjome pasikeisti su mergaite vietomis. Ar ne per tai suvokėme, kad esame daugiau nei biologiniai individai. Ar ne Jėzus mirė už mus kančioje, kad mes turėtumėm amžinybę? Atstumdami Dievo teiginį. mes sakome, jog Jo nėra ir kas?... Tada ko verta mergaitės mirtis? Eilinė mirtis 0 vertės? O ko verta netikinčio idiologiją? Ką tu pastatai prieš? kokią prasmę tu suteiki tam? Paguosk jos tėvą ir motiną...