Žvejų kaimelis, piratų krantas, Persijos įlankos Venecija, Artimųjų Rytų mados sostinė, begalinė prabanga, vaizduotę audrinantys architektūros projektai, tradicinė arabiška egzotika, naftos, aukso ir perlų miestas - visa tai it magnetas traukia keliautojus iš viso pasaulio. Šiame Jungtinių Arabų emyrate populiaru rengti ir tarptautinius verslo susitikimus. Į vieną jų vykstant šįkart ir teko galimybė gyvai pamatyti „pasaką dykumų mieste“.
Po ilgo ir varginančio naktinio skrydžio tarptautiniame Dubajaus oro uoste nusileidžiame vos pradėjus švisti. Lėktuvo pilotas praneša, jog lauke 25 laipsniai šilumos, o susisiekimas iš oro uosto tik taksi automobiliais. Iškart pagalvojame, kad nusileidome kur nors dykumoje, iki kurios neatvažiuoja nei metro, nei kitas vietinis visuomeninis transportas. Tačiau žinodami, kad mus pasitiks, per daug neišgyvename. Kol lėktuvas privažiuoja prie keleivių išlaipinimo vietos - už lėktuvo iliuminatoriaus netikėtai greitai prašvinta, o kol pereiname visus atvykusių keleivių tikrinimo punktus ir pagaliau pasiekiame išėjimą iš oro uosto - Dubajus pasitinka dideliu karšto oro pliūpsniu.
Pasitiko bokštas milžinas
Laukdami savo taksi automobilio į kuprines kemšame storus megztinius ir stebimės nenutrūkstamu taksi automobilių eismu oro uosto prieigose. Iškart krinta į akis - visi nauji ir beveik be išimties baltos spalvos. Įsėdę į mus į viešbutį nuvežti atvažiavusį automobilį suprantame, visuose juose dar ir vėsu. Kondicionieriai veikia visu pajėgumu.
Važiuodami iki viešbučio iš taksisto sužinome, kad oro uostas įsikūręs visai šalia miesto centro, o taksi čia ir yra visuomeninis transportas, nes metro dar tik statomas, o maršrutinių autobusų nėra. Pirmas įspūdis išvažiavus į gatvę - greitis. Dubajaus gatvėmis galima skrieti net 100 km/val. greičiu. Eismas taip sutvarkytas, kad automobiliai itin plačiomis gatvėmis važiuoja beveik nesustodami. Reguliuojamų pėsčiųjų perėjų Dubajuje irgi nėra, nes gatvėse tiesiog nėra pėsčiųjų. Visi važiuoja prabangiais automobiliais, nes atstumai tarp svarbių miesto objektų skaičiuojami dešimtimis kilometrų. Kaip vėliau paaiškėjo, dubajiečių gyvenimas toks ir yra - iš kondicionieriaus į kondicionierių. Namuose - veikia oro aušinimo sistema, automobilyje, prekybos centruose, ofisuose - be išimties taip pat.
Tarsi įsispraudęs tarp saulėje tviskančių įvairiausių dydžių ir formų dangoraižių kelias iki viešbučio be galo įdomus. Taksistas šiek tiek sumažina greitį rodydamas į dar statomą aukščiausią pasaulio pastatą „Burj Dubai“. Pasak jo, net dubajiečiai tiksliai nežino, koks bus tikrasis jo aukštis, tačiau statytojai žada, kad jis gali siekti ir 900 m. Planuojamame 2009 metų pavasarį užbaigti dangoraižyje bus 160 aukštų, 37 pirmuose aukštuose bus viešbučiai, o nuo 45 iki 100-ojo aukšto - 700 butų, 56 liftai, elitiniai apartamentai, parduotuvės, baseinai, sveikatingumo centras, biurai. Pastate, kurio biudžetas siekia 20 mlrd. dolerių, bus atidaryta keletas viešbučių, naujajame dangoraižyje planuojama įkurti viešbutį „Dubai Armani Hotel“, kuriame bus įrengta 250 apartamentų, restoranas ir mineralinių vandenų (SPA) kurortas, 124-ame aukšte bus įrengta apžvalginė aikštelė. Teigiama, kad bokštas galės savarankiškai apsirūpinti elektros energija. Bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai - saulės energija ir vėjas. Be to, pastate bus įrengta speciali saulės apsauga ir saulę atspindinčios stiklinės panelės, kurios mažina patalpų įkaitimą, dėl to nebūtina vėdinti patalpų.
Miesto simbolis - viešbutis burė
Vien žiūrint pro taksi langą į šį milžiną sukasi galva, o nuleidus akis į kitus dangoraižius - jie atrodo jau ne tokie dideli ir įspūdingi. Važiuojant dangoraižių paunksne žvilgsnis krypsta į tolį gatvės kryptimi. Nors dangus itin ryškus, tolumoje esantys pastatai skęsta tarsi rudame rūke. Taksisto paklausus, ar čia smogas, jis šypteli ir paaiškina: „Dubajus - dykumos miestas, o aplinkui vyksta daug statybų, kurios sukelia smėlio dulkes.“ Vėliau tuo teko įsitikinti patiems: stebint viešbučio kambario balkono turėklą, kuris per parą tarsi apaugo smėliu, ir pačiame viešbutyje dirbančių specialių dulkių valytojų darbą.
Kita stotelė, kurios metu taksistas šiek tiek sulėtino greitį, pakeliui mūsų pastebėtas tolumoje baltuojantis vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis „Burj Al Arab“. Šis architektūrinis šedevras, stovintis dirbtinėje saloje, kurį su krantu jungia 300 metrų tiltas, yra tapęs savotišku Dubajaus simboliu. Būdamas 321 metrų virš jūros lygio, „Burj al Arab“ yra vienas aukščiausių pasaulio viešbučių, kurį planuojama įtraukti net į „Gineso rekordų knygą“. Teigiama, kad šio viešbučio interjere yra panaudota 8000 kv. m. 22 karatų aukso dulkių. O garbingiausi klientai į šią prabangą gali patekti iš sraigtasparnio, kuris nusileidžia prie pat specialaus įėjimo, esančio „burės“ smaigalyje.
Pravažiavus šį įspūdingą viešbutį, taksistas pasako, kad ten, kur mus veža, irgi labai gražu. Tuo labiau kad viešbutis, kuriame apsistojome vienai parai, - dunkso vienos iš dirbtinių salų „Palmių trilogija“ viršūnėje.
Gyvenimas palmės šakelės saloje
Šiandien jau įgyvendinta fantastinė ateities architektūros vizija - Dubajaus dirbtiniai salynai „Palmių trilogija“. Tai trys didžiausios žmogaus rankomis sukurtos salos, simboliškai vadinamos aštuntuoju pasaulio stebuklu. Salų forma - datulių palmės, vadinamos medžiu, laikančiu galvą ugnyje, o kojas vandenyje. Kiekviena sala susideda iš kamieno, 17 atšakų vainiko bei supančio pusmėnulio apvado, atstojančio užtvanką.
Dirbtiniai pusiasaliai? Dubajaus turizmo plėtojimo programos dalis. Manoma, kad XXI a. naftos ištekliai išseks, todėl ateities Dubajaus tikslas - tapti vienu didžiausių pasaulyje turizmo plotų.
Mūsų laikini namai, labiau primenantys rūmus, kaip tik įsikūrę seniausiai sukurtoje dirbtinėje saloje „Jumeirah“. Ji pradėta statyti 2001-aisiais, o baigta - 2006 metais. Ant palmės salelių pastatyta per 10 tūkst. prabangių vilų, 100 viešbučių, kino teatrų, prekybos ir pramogų centrų.
Palmės lapai apstatyti liukso klasės vasarnamiais. Teigiama, kad kai jie buvo pradėti pardavinėti dar 2004 metais, buvo tiesiog akimirksniu išpirkti vietinių ir užsienio investuotojų.
„Lietuviški“ prekybos centrai
Sakoma, kad apsipirkimas - vienas didžiausių malonumų Dubajuje, o visa šalis - aukso ir pirkėjų rojus. Teko proga ir mums apsilankyti viename viešbučio administracijos rekomenduotame šiuolaikiniame prekybos centre. Tačiau apsilankymas neva įspūdingame prekybos centre didelio įspūdžio nepaliko, nes mažai kuo tesiskyrė nuo didžiųjų Lietuvos prekybos centrų ir architektūriniais sprendimais, ir parduotuvių gausa, jų įvairove bei panašiomis kainomis.
Tačiau yra lietuvių, kurie į Jungtinius Arabų Emyratus išvyksta vos kelioms dienoms, turėdami pagrindinį tikslą - apsipirkti. Dubajuje labai populiaru „daryti“ masinius pirkinius, tuomet labai populiarūs būna aukso, brangakmenių dirbiniai, galanterija, drabužiai, elektronika. Ir nors šioje šalyje visuomet vasara, parduotuvių vitrinose šiuo metu - rudens ir žiemos sezono kolekcijos, kurias šluote šluoja atvykę turistai iš Europos ir Azijos.
Dvi paras trukęs vizitas Dubajuje praėjo kaip gražus sapnas, pasibaigęs ūkanotame Vilniaus oro uoste. Tačiau neišdildomi įspūdžiai, pasilikę nuotraukose, byloja - rojus žemėje yra.
Jolita ŽVIRBLYTĖ, „News Bridgepix“ nuotraukos
