Legendinis knygų vaikams herojus daktaras Dolitlis kartu su draugais keliaudavo į tą šalį, į kurios kontūrus pataikydavo bedę pieštuku į atlasą. Panašiai ir mes, spontaniškai nusprendę aplankyti kurį nors Europos kampelį, kontinento žemėlapyje atradome Norvegijos karalių miestą - Trondheimą - ir jo apylinkes.
Propanas liko Osle.
Nuotykiai prasidėjo vos atskridus į Norvegiją. Oslo oro uoste belaukiant skrydžio į Trondheimą, per garsiakalbius buvo garsiai perskaityta vieno iš kelionės dalyvių vardas ir pavardė. Pranešėja mandagiai paprašė prisistatyti prie vartų į lėktuvą. Ten laukė pareigūnas, kuris, parodęs į bagažą atiduotos kuprinės brėžinį su apvestu apskritimu, paklausė: "Ar čia suskystintos dujos?" Po teigiamo atsakymo (tai buvo dujų balionėlis nešiojamajai viryklei), buvo mandagiai paaiškinta, kad Norvegijoje lėktuvais vežtis propaną ir panašius gaminius yra nelegalu. Stebint susidomėjusių norvegų miniai, teko skubiai narstyti kuprinę ir leisti konfiskuoti nelegalų krovinį.
Dėl šio nutikimo atskridus į Trondheimą paaiškėjo, kad bagažas ... neatskrido. Jis vėluos. Po kelių valandų atgavus visus daiktus ir ištrūkus iš oro uostų pinklių, Norvegija iš karto "atpirko" visus iki tol patirtus nemalonumus. Netoli oro uosto suradome traukinių stotelę, ir jau greitai pro kupė langą stebėjomės atsiveriančiais lietuvio akiai neįprastai gražiais Trondheimo fiordo vaizdais.
Kur karūnuojami Norvegijos karaliai
Tos pat dienos vakare įsikūrėme kempinge, kuriame nakvynė palapinėje keliautojų trijulei kainavo stebėtinai mažai. Iš tiesų, kainos Norvegijos kempinguose nesiskiria nuo kitų Europos valstybių. Kadangi neturėjome automobilio, už vieną naktį mokėjome tik 130 Norvegijos kronų (apie 57 litus).
Kitą dieną nusprendėme skirti Trondheimo apžiūrai. Šis Norvegijos miestas garsėja tuo, kad jo Nidaros katedroje nuo XV a. iki šiol karūnuojami šalies karaliai. Šis gotikinio stiliaus statinys yra tikra miesto puošmena. Ypač įdomus vakarinis fasadas - jame iškalta daugybė Biblijos personažų ir šventųjų statulų.
Iš Nidaros katedros viršaus atsiveria plati Trondheimo panorama. Tačiau norintieji ją pamatyti privalo įveikti keliasdešimt metrų itin siaurais, vietomis menkai apšviestais sraigtiniais laiptais. Nenuostabu, kad apačioje, prie laiptų pradžios, aiškiai parašyta, jog žmonėms, turintiems širdies problemų arba klaustrofobinių polinkių, kopti nepatartina.
Trondheimas paliko itin ramaus, jaukaus ir tvarkingo miesto įspūdį. Išsiskiriantis akcentas - mediniai dėžutės formos namai šalia Nidelva upės, įtekančios į Trondheimo fiordą. Dėl gana nestabiliai atrodančių medinių "pamatų" atrodo, kad jie gali bet kurią akimirką įgriūti į vandenį. Gera buvo pasivaikščioti šiek tiek toliau nuo Trondheimo centro esančiomis siauromis gatvelėmis ir trumpam atsikvėpti, atsisėdus ant nedidelių suoliukų šalia namelių. Šis kelionės momentas jaukumu labai priminė kadaise lankytus Austrijos ir Šveicarijos miestelių senamiesčius.
Kelionė aplink Trondheimo fiordą
Trondheimo fiordas - trečias pagal ilgį Norvegijoje. Jis į šalies gilumą įsirėžęs 130 kilometrų. Antrą viešnagės šiaurėje dieną nusprendėme apkeliauti jį ir grįžti į miestą iš kitos pusės keltu. Kadangi viešojo transporto kainos Norvegijoje, kaip ir dauguma kitų paslaugų bei prekių, yra didelės, nusprendėme išbandyti norvegų vairuotojų malonę ir keliauti autostopu.
Iš pradžių, porą valandų pastovėjus ir nesulaukus nė vieno sustojusio automobilio, pasirodė, jog Norvegija - nesvetinga šalis keliautojams autostopu. Dauguma vairuotojų maloniai nusišypsodavo, tačiau nestodavo. Iškėlėme hipotezę, kad jie tiesiog nesupranta, kodėl ši smagi trijulė mojuoja nykščiais.
Kai truputį paėjome nuo "prakeiktos" vietos, iki artimiausio miesto mus pavežti sustojo malonus vidutinio amžiaus norvegas. Jis pasiūlė pasidaryti mini plakatą su užrašu, kur norime važiuoti, - tai turėtų padėti. Jis buvo teisus - tik iškėlėme užrašą, iš karto sustojo naujas "Volvo". Jį vairavęs vyras ne tik mus nuvežė iki ten, kur fiordas susiaurėja tiek, jog per jį galima pervažiuoti tiltu. Jis taip pat entuziastingai stengėsi parodyti pakeliui esančius vaizdus - pavyzdžiui, tik jo dėka apsilankėme ant gražaus kalno, nuo kurio atsivėrė įstabi Trondheimo fiordo panorama.
Kitoje fiordo pusėje eismas buvo itin menkas. Kadangi efektyviai veikė "užrašo magija", laimėję kelionę su laiku atvykome iki paskutinio kelto išplaukimo likus dviem minutėms. Akimirkomis, kai atrodė, jog įstrigsime nakčiai kitame fiordo krante, ilgesingai prisimindavome Oslo oro uoste konfiskuotą dujų balionėlį.
Paskutinė diena
Trečią kelionės dieną paskyrėme ramiam atsisveikinimui su Norvegija. Keltu nuvykome į nedidelę Munkholmeno salą, kurioje XII a. buvo įkurtas vienuolynas. XVII a. ši vieta jau tarnavo kaip kalėjimas, o Antrojo pasaulinio karo metu Norvegiją okupavę vokiečiai saloje buvo įkūrę karinę bazę. Dabar tai - tiesiog ramus kampelis Trondheimo fiordo viduryje.
Vakare vienoje iš Trondheimo kavinių paragavome brangiausio (taip pat, suprantama, ir skaniausio) gyvenime gerto alaus. Didelis (apie 0,6 litro) bokalas kainavo 80 kronų (apie 35 litus). Alaus mėgėjai turėtų rimtai pagalvoti, į savo turizmo maršrutą įtraukdami šią šalį. Nustebino tai, kad penktadienio vakaro Trondheimas neįprastai ramus - nors mūsų kelionės metu Norvegija stebino puikiu, šiltu oru, lauko kavinės buvo pustuštės.
Išvykdami iš Norvegijos supratome, kad labiausiai pasiilgsime dviejų dalykų, tapusių mūsų neilgos kelionės svarbiais akcentais. Vienas jų - šviesios naktys (kurių metu galutinai nesutemdavo). Antras - neįprasta šalies ramybė. Atrodė, kad Trondheime ir jo apylinkėse neegzistuoja stresas.
Mażvydas JASTRAMSKIS
