Jis sako, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurį reikia apgalvoti dar prieš rododendrų sodinimą, tai atstumas tarp augalų:
„Jeigu sodinate vieną rūšį, tai galima sodinti ir tankiau, paskui suaugs į vieną rododendrą. Bet jeigu sodinate skirtingas spalvas, tai tada reikėtų atsižvelgti į tai, kiek jis per penkiolika metų užaugs. Tas atstumas tarp augalų turėtų būti bent du metrai“.
A. Sūnilaitis supranta, kad žmonėms, nusipirkusiems ir pasodinusiems mažus rododendrus gana dideliais atstumais, tai atrodo keistai, tačiau padeda išvengi bėdų ateityje:
„Kada žmonės perka mažiuką, jiems neatlaiko nervai sodinti jį ir už trijų metrų dar vieną mažiuką – nėra vaizdo. Tada prikiša jų daug, jie ūgteli, gaila juos išmesti, o jie susiglaudžia, išplinka ir tada reikia praktiškai visus išmesti arba palikti tokią betvarkę“.
Medelyno vadovas sako, kad kol rododendrai suaugs, galima į tarpus sodinti daugiamečių gėlių, kurias vėliau bus galima perkelti į kitą vietą. Tik reikėtų pasirinkti tokius augalus, kuriems tinka rūgšti durpė.
Rododendrų svarbu nepertręšti
Dar vienas svarbus rododendrų augintojų klausimas – kaip reikia juos tręšti? A. Sūnelaitis pabrėžia, kad nereikėtų augalų pertręšti.
„Tręšti geriausia yra lėtai tirpstančiomis trąšomis, kuriose nėra labai daug azoto. Šiaip labai mėgsta trąšas su mikroelementais. Paprastai būna trąšos specialiai rododendrams. Ir nereikėtų pertręšti.
Būna tokia klaida: blogai pasodina, dėl to augalas blogai jaučiasi, tada tikriausiai trūksta vandens. Dėl to jį dar perlieja, paprastai paskandina ir galvoja, kad trūksta trąšos, tada dar prideda jos ir jį visai užmuša“.
Medelyno vadovas sako, kad to išvengti pavyksta, jei rododendras yra pasodinamas tinkamai:
„Jeigu gerai pasodini, į viršų iškeli šaknis, į plačią, negilią duobę, kur daug durpės, ant kalniuko iškelta, tada galima lieti, kiek nori, nepaskandinsi“.
A. Sūnelaitis sako, kad augalo lapai išduoda, ar rododendrui pakanka drėgmės, tačiau jie taip pat reaguoja ir į jos perteklių. Čia vėl gelbsti tinkamas pasodinimas.
„Jeigu lapai pradeda trauktis, tai tada būna drėgmės trūkumas – jis pirmiausia pasižymi lapuose. Bet lygiai taip pat būna, kai jam būna per daug drėgmės. Dėl to pasodinus jį ant kalniuko, niekad nekils toks klausimas. Jeigu lapai nusileido – reiškia trūksta drėgmės.
O jeigu jūs pasodinsite per žemai arba sunkioje molingoje dirvoje iškasite duobę ir pasodinsite, kad ir lygiai, bet ten prisirinks vandens, tai jei ištrauktumėte, pamatytumėte, kad ten būtų pelkė. Tada jam lygiai taip pat lapai nusileidžia“, – atskleidžia specialistas.
Jis sako, kad šiaip rododendrai yra gana nereiklūs priežiūrai. Kaip ir bet kuris kitas augalas, jei yra gerai pasodintas, jis yra sveikas, jo nepuola jokios ligos ir kenkėjai.
Svarbu formuoti, kai augalas dar mažas
Rododendrų grožį lemia tai, kaip jie yra suformuojami. A. Sūnilaitis sako, kad perkant didesnį augalą, jis medelyne jau būna suformuotas, todėl to daryti nebereikia. Bet įsigijus mažesnį, svarbu žinoti tai:
„Po lapais yra miegantys pumpurai, tai jeigu aš tą ūglį nuskinu, pumpurai prabunda. Paprastai ūglį reikia nuskinti ir tada išaugs du arba trys – taip jis tankėja ir paskui atrodo gražesnis. Kitoj vietoj gali būti du ūgliai, tai šito gal nereikėtų laužti, bet kur yra vienas – tą vieną ir nulaužti.
Dar reikia pasižiūrėti, kad tas krūmas būtų daugmaž lygus. Svarbiausia jį formuoti, kai jis dar mažas, nes jeigu jis išstybs ir jūs tada sugalvosite jį formuoti, tai praktiškai viską reikės nukirpti ir pradėti iš naujo.
Jei rododendras yra senas, retas ir negražus, galima kirpti bet kur – iš storiausios šakos išaugs naujas pumpuras, nes visur yra miegančių pumpurų. Rododendrai labai gerai formuojasi. Aišku, iš pradžių atrodys truputėlį klaikiai, nes jūs nukirpsite ir visiškai lapų nebus, bet pavasarį išleis naujus ūglius“.
