PSO pataria mažinti iš riebalų gaunamą energijos kiekį, vietoj sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti nenaudoti transriebalų.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pažymi, kad transriebalai (transriebalų rūgštys) yra pavojingiausi maisto riebalai. Nedideli transriebalų kiekiai natūraliai aptinkami kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Vis dėlto kenksmingesni yra perdirbtuose maisto produktuose esantys dirbtiniai transriebalai. Dirbtiniai transriebalai susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir komerciniam maisto ruošimui. Iš dalies hidrinti augaliniai riebalai arba transriebalai yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi jų vartojimo trukmė yra ilga, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus, jų pusiau kieta konsistencija tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamyboje.
Transriebalų vartojimas gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai ir neturi jokių naudingų savybių. Jie didina žemo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (arba gerojo cholesterolio) kiekį.
Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų ir padidinta diabeto rizika.
Daugiausia, kaip pabrėžia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai, dirbtinių transriebalų yra margarine, kulinariniuose riebaluose, daugumoje gruzdintų maisto produktų, daugumoje greito maisto gaminių, krekeriuose ir daugumoje parduotuvėse pirktų keptų maisto produktų ir supakuotų užkandžių. Pavyzdžiui, daug transriebalų yra glazūruotose spurgose, spragėsiuose, gruzdintose bulvytėse, gruzdintoje džiūvėsėliuose apvoliotoje vištienoje.
Vidutiniškai per dieną rekomenduojama suvartoti mažiau nei 2 gramus transriebalų.
