Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį dėl neblaivių vairuotojų kaltės kilo aštuoni eismo įvykiai, per juos sužeista 10 asmenų.
Įvairios kampanijos, reklamos, iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su šia problema – sveikintinos, tačiau ar jos tikrai veiksmingos?
Sprendimai – nerezultatyvūs
Ką mes, kaip visuomenė, galime padaryti, kad užkirstume kelią panašioms nelaimėms, naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
„Uždrausti negalima leisti“ – frazė, kurioje psichologas kviečia padėti skyrybos ženklą ten, kur jums atrodo tinkamiausia. Ką pasirinksite, priklauso tik nuo jūsų.
„Mūsų visuomenė pastaraisiais metais vis labiau linksta padėti tašką po žodžio uždrausti ir tada mes matome įvairius sprendimus įvairiausiose srityse, kurių esmė yra uždrausti: neprekiauti alkoholiu po 22 val., neprekiauti alkoholiu degalinėse ir t. t.
Tada jau galime klausti, ar tie sprendimai davė norimą rezultatą. Panašu, kad rezultato arba nėra, arba jis labai nežymus“, – pastebi psichologas.
Jis pabrėžia, kad minėtieji sprendimai yra skirti tik tam tikrai asmenų grupei – tokie sprendimai dažnai paveikūs sveiku protu besivadovaujantiems ir taisyklių besilaikantiems:
„Ir pajuokaujant, ir rimtai sakant – jeigu prie Kariotiškių sąvartyno stovi didelis stendas, kuriame reklamuojamas šampanas, ir jis pašalinamas – ar tai darys įtaką sąvartyno senbuvių įpročiams? Veikiausiai, kad ne. Tačiau tokie klausimai retokai užduodami.“
Jis pastebi ir dar vieną trūkumą – priimant įvairius sprendimus, kurie turėtų padėti spręsti problemą, dažnai tikslas nusakomas, tačiau nekalbama apie tai, kaip bus išmatuotas priartėjimas prie siekiamo tikslo.
„Galiausiai, neatliekamas paprastas, bet būtinas veiksmas – kaštų ir naudos analizė: kiek skiriama lėšų ir koks rezultatas. Pagal šiuos momentus mes galėtume įtraukti klausimą apie vairavimą išgėrus į platesnį kontekstą ir tada, galbūt, atsirastų sprendimai“, – paaiškino G. Navaitis.
Ragina vadinti daiktus tikraisiais vardais
Paklaustas, kokias galimas išeitis mato, kad šios problemos mastas mažėtų, psichologas pataria viena: „Pradėkime teisingai elgtis, pradėkime daiktus vadinti tikraisiais vardais ir žmones, kurie rizikuoja, irgi vadinkime tikraisiais vardais.
Gana sėkmingas sprendimas, sąlyginai reikalaujantis mažiau lėšų – pristatyti vairuojančius išgėrusius žmones visuomenei tokius, kokie jie yra. Tiesiai pasakykime, kad tai yra neatsakingi idiotai. Ir nerinkime mandagesnio žodžio.
Tai yra žmonės, kurie patys nežino, dėl kokios priežasties rizikuoja savo gyvybe, sveikata, padėtimi visuomene, be to, rizikuoja ir aplinkinių gyvybe ir sveikata.“
G. Navaitis pabrėžia – prie vairo sėdančių „laimėjimas“ nuvažiuoti greičiau, sparčiau ar, galiausiai, išvis kažkur nuvažiuoti, yra nesulyginamas su kylančios rizikos dydžiu.
„Kodėl mes visi, sveiko proto žmonės, šito aiškiai nepasakome, o bandome būti politkorektiški ir sakome malonybinius žodelius apie klaidas? Pasakykime tiesiai šviesiai“, – sakė pašnekovas.
„Nebijokime įžeisti idiotus. Todėl, kad jie tokie ir yra“, – pridūrė G. Navaitis.
Būtina formuoti tinkamas nuostatas
Be to, jei tokį elgesį dažniau prilyginsime idiotiškam, patys sau įsikalsime į galvą mintį, kad sėsti į išgėrusio asmens vairuojamą automobilį – didelė kvailystė, o tai savo ruožtu gali užkirsti kelią dar didesnei nelaimei.
„Jeigu koks žmogus žaidžia su granata ir kviečia užeiti į savo kambarėlį, pasėdėti, pasikalbėti – negi jūs ten eisite?
Tačiau į išgėrusio vairuotojo automobilį lipama pakankamai dažnai. Pasitaiko tikrai ne vienas atvejis, kai girti vairuotojai sužaloja ne tik save, kitame automobilyje esančius asmenis, bet ir važiavusius kartu su juo“, – pastebėjimais dalijosi psichologas.
G. Navaitis priduria, kad gana dažnai taip nutinka su jaunais žmonėmis. Tai nulemia dvi priežastys – patirties trūkumas ir lengvesnis pasidavimas įtakai.
„Tai būtų naujesnė veikimo kryptis – daugiau dėmesio skirti jauniems žmonėms, pristatant panašų elgesį kaip idiotų elgesį“, – svarsto ekspertas.
Tad kiekvienas visuomenės narys gali įdėti savo indėlį į šios problemos masto mažinimą – ugdyti tinkamas nuostatas, užkirsiančias kelią panašioms nelaimėms:
„Jeigu mes, visuomenė, pasistengsime suformuoti nuostatą, kad išgėręs gali vairuoti tik idiotas, jeigu jis taps pajuokos objektu, jeigu jo aplinkiniai, artimieji, šeima žinos, kad jų artimasis taip elgiasi, jeigu jo draugai taip manys, tikėtina, kad jis bus už rankų sulaikytas, kai girtas bandys sėsti prie vairo ir galiausiai jis pats įsidėmės tą mintį.“
