• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš 30 metų „Azote“ įvykusios avarijos metu žuvo trisdešimtmetis ugniagesys Henrik Narkevič. Išvykdamas į Jonavą, jis tada paskutinį kartą pabučiavo dviejų su puse metukų dukrelę Evitą ir devynerių sulaukusį sūnų Rolandą, sakydamas žmonai, kad nematys jų visą parą. Daugiau susitikti jiems nebuvo lemta.

7

Prieš 30 metų „Azote“ įvykusios avarijos metu žuvo trisdešimtmetis ugniagesys Henrik Narkevič. Išvykdamas į Jonavą, jis tada paskutinį kartą pabučiavo dviejų su puse metukų dukrelę Evitą ir devynerių sulaukusį sūnų Rolandą, sakydamas žmonai, kad nematys jų visą parą. Daugiau susitikti jiems nebuvo lemta.

REKLAMA

Šiandien Vilniaus ugniagesiai Tylos minute kartu su velionio žmona Stanislava, sūnumi Rolandu ir dukra Evita pagerbė šioje komandoje dirbusio H. Narkevič atminimą, praneša Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

„Ta avarija paliko skaudų pėdsaką. Labai norėtųsi, kad daugiau niekada tai nepasikartotų, – sakė departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Mindaugas Kanapickas. Įteikdamas žuvusiojo našlei knygą apie šv. Florijoną, jis palinkėjo, kad likimas ją ir jos artimuosius saugotų nuo visų nelaimių.

S. Narkevič pasidžiaugė, kad jų šeima buvo pakviesta į šį susitikimą: „Ačiū, kad tarnyboje yra žmonių, kurie mūsų nepamiršta, kurie aplanko ir paklausia, kaip gyvename“. Už tai ji nuoširdžiai padėkojo buvusiems vyro bendradarbiams Romualdui Kazlauskui ir Maksimui Kremniovui, kurio gyvybę medikams tada pavyko išgelbėti.

REKLAMA
REKLAMA

S. Narkevič sakė, kad ji iki šiol domisi ugniagesių darbu. Beje, sūnus Rolandas taip pat pasirinko ugniagesio profesiją. Stanislava neslėpė, kad ugniagesio mama būti nėra lengva, nes tenka nuolat jausti baimę dėl sūnaus gyvybės. „Su juo mintyse aš esu visada,“ – kalbėjo ji.

REKLAMA

Prisiminimais pasidalijo ir kartu su H. Narkevič tarnybą priešgaisrinėje apsaugoje pradėjęs, drauge su juo daugelį metų Lietuvos ugniagesių garbę gynęs ugniagesybos sporte Romualdas Kazlauskas, dabar 2-ojoje komandoje dirbantis techninės informacijos paslaugų specialistu.

„Henrikas buvo labai stiprus žmogus. Jei jis būdavo užsibrėžęs tikslą, darydavo viską, kad jį pasiektų. Jis buvo pelnęs didelę ugniagesių pagarbą kaip skyrininkas“, - sakė R. Kazlauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie ugniagesio profesijos pasirinkimą, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Kerševičius išsakė mintį, kad drąsa visada žavi, ir ji, matyt, yra šios šeimos genuose.

Stanislavos teigimu, nors ji ir nenorėjusi, kad sūnus pasirinktų ugniagesio gelbėtojo profesiją, bet jo noro neįstengė pakeisti. „Kitaip ir negalėjo būti. Jau nuo vienuolikos metų žinojau, kad būsiu ugniagesiu“, - patikino sūnus Rolandas. Už išgelbėtas dviejų žmonių gyvybes jis yra apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Dukra Evita prisipažino, kad vaikystėje gesinti gaisrus svajojo ir ji, bet brolis įtikino, kad šis darbas – ne jos jėgoms. Ji Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, po to Vokietijoje studijavo muzikos pedagogiką. Šiuo metu Evita dirba muzikos mokytoja Mickūnuose. S. Narkevič pasidžiaugia, kad jos vaikai neišvažiavo iš Lietuvos, kad užaugo atsakingi ir darbštūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų